Krašto apsaugos ministerija antradienį paragino kelias valdžios ir savivaldos institucijas atlikti Vyriausybės pavedimą surasti ir perduoti kariškiams artilerijos pozicijoms tinkamus sklypus Pabradės ir Labanoro regioninio parko apylinkėse.
"Šių metų liepos 18 dieną Lietuvos Vyriausybė pavedė Vilniaus ir Utenos apskritims, Aplinkos ministerijai bei Molėtų ir Švenčionių rajonų savivaldybėms skubos tvarka surasti artilerijos pozicijoms tinkamus sklypus ir išspręsti šių sklypų perdavimo KAM teisinius aspektus. Šio Vyriausybės pavedimo minėtosios institucijos iki numatyto laiko - spalio 1-sios - neįvykdė", - BNS antradienį sakė krašto apsaugos viceministras Jonas Gečas.
Viceministras pabrėžė, kad sklypų skyrimo vilkinimas trukdo įgyvendinti Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus. Pagal 1998 metais pasirašytą susitarimą, Danija perdavė Lietuvai artilerijos bataliono ginkluotę, transportą, navigacinę įrangą ir kitus būtinus priedus bei parengė Lietuvos kariuomenės artilerijos specialistus. Artilerijos batalionas priklausys nuolatinės parengties "Geležinio vilko" brigadai, bus dislokuotas Rukloje.
"Dabar pagal įsipareigojimus turime mokyti karius", - sakė KAM viceministras.
Dienraščio "Lietuvos rytas" pranešimu, KAM pretenduoja į kelis sklypus, kurių bendras plotas - beveik 100 hektarų plotą.
Iš šių pozicijų kelis kartus per metus būtų šaudoma koviniais sviediniais į maždaug už 10 kilometrų, kariuomenės Centriniame poligone Pabradėje, esančius taikinius.
Anot dienraščio, būsimajame ugnies pozicijų rajone numatoma iškirsti medžius bei krūmus, išrauti kelmus, suarti žemę. Dienraščio teigimu, vienas kariškiams patikęs sklypas Molėtų rajone įsiterpęs tarp Labanoro regioninio parko Ešerinio ir Salduškio draustinių. Kitas ribojasi su Maldžiūnų draustiniu. Šalia - Juodežerio, Kuliakampio, Krakinio draustiniai, kuriuose taip pat saugomi reti augalai ir gyvūnai. Mokomųjų artilerijos atakų zona apimtų ir Lakajos kraštovaizdžio draustinį, per kurį driekiasi tarptautinis vandens turizmo maršrutas Lakajos upe.
Viceministro J.Gečo teigimu, speciali darbo grupė apžiūrėjo galimas artilerijos pozicijų vietas, gavo miškininkų pritarimą.Tačiau, pasak J.Gečo, vėliau KAM gavo Molėtų rajono savivaldybės ir Labanoro regioninio parko direkcijos raštus, kuriuose argumentuojama, kodėl minėtuose sklypuose negali būti rengiamos artilerijos pozicijos.
"Mūsų pozicija labai lanksti, mes nesame įsikibę į minėtus sklypus. Tegu Vyriausybės įgaliotos institucijos suranda kitus žemės plotus", - sakė J.Gečas. Jo teigimu, ne daubose ir ne miškingose vietovėse esantys sklypai turi būti 10 km atstumu iki poligono, sviedinių trajektorijoje ir netoli jos negali būti kelių, gyvenviečių, komunikacijų linijų.
Pasak viceministro, sovietmečiu Pabradėje egzistavęs kariuomenės poligonas buvo kelis kartus didesnis ir, be kita ko, aprėpė ir dabar pageidaujamus sklypus. Iš juose buvusių pozicijų šaudydavo sovietiniai tankai ir pabūklai. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, karinis poligonas buvo smarkiai sumažintas.
Reaguodama į dienraščio publikaciją, Aplinkos ministerija antradienį pareiškė, jog jokia valstybinė aplinkosaugos institucija tokių leidimų artilerijos poligonams "neišdavė ir negali išduoti", nes tai pažeistų Saugomų teritorijų, Miškų ir daugelio kitų įstatymų bei teisės aktų reikalavimus. Regioniniam parkui taikomi atitinkami veiklos apribojimai, skirti kraštovaizdžiui bei gamtos ir kultūros paveldo vertybėms išsaugoti, sudaryti visuomenei sąlygas jį lankyti ir pažinti.
Anot Aplinkos ministerijos pranešimo, "Krašto apsaugos reikmėms turėtų būti parinkti kiti plotai".
BNS
