Latvija ir Estija draugiškai ginčijasi, kurioje šių šalių prieš penkis šimtmečius buvo papuošta pirmoji kalėdinė eglutė.
Latvijos sostinei Rygai skelbiantis, kad mini 500 metų pirmosios kalėdinės eglutės sukaktį, skolingas nelieka ir kaimyninės Estijos Talinas.
„Iš Talino mero Edgaro Savisaaro gavau dovaną – nedidelę kalėdinę eglutę. Jis pasveikino mus su Rygos kalėdinės eglutės 500 metų jubiliejumi ir priminė, kad Talinas švenčia 596-ąsias metines“, – naujienų agentūrai AFP teigė Rygos meras Nilsas Usakovas.
„Gerai, kad vienintelis Talino ir Rygos nesutarimas – kam priklauso seniausia kalėdinė eglutė“, – juokavo jis.
Varžytuvėms tęsiantis, Latvijos turizmo biuras Taline išsinuomojo reklaminį plotą ir kviečia gyventojus atvykti į Rygos festivalį bei aplankyti pirmosios kalėdinės eglutės gimtinę.
Pasak tyrinėtojų, kurie remia Latvijos pusę, pirmoji kalėdinė eglutė nebuvo panaši į šiais laikais puošiamas žaliaskares. 1510 metais būrelis pirklių pastatė medinį, piramidės formos objektą, pramintą „medžiu“, ir papuošė jį džiovintomis gėlėmis, vaisiais, daržovėmis ir šiaudiniais žaisliukais.
Manoma, kad šis medis buvo demonstruojamas salėje, kur vykdavo jų susitikimai, o po to sudeginamas, taip pažymint senų metų pabaigą ir naujųjų pradžią.
Tuo metu estai tvirtina, kad pirmoji kalėdinė eglutė 1441 metais buvo pastatyta priešais Talino rotušę. Tai buvo žiemos apeigų dalis – pirkliai ir netekėjusios moterys šokdavo aplink medį, o vėliau jis būdavo sudeginamas.
„Latvių tvirtinimas, kad pirmoji kalėdinė eglė pastatyta Rygoje, yra neteisingas“, – estų dienraščiui „Postimees“ šią savaitę teigė meno istorikas Juri Kuuskemaa.
Rygoje gyvenantis amerikietis Mike'as Johnsonas, tyrinėjęs kalėdinės eglutės istoriją, teigė, kad vykstantys ginčai iš esmės yra akademiniai.
„Vis dėlto tai legenda, panašiai, kaip Kalėdų senelis. Tad kokią teisę turi Suomija vadintis Kalėdų senelio namais?“ – AFP kalbėjo jis.
