Konstituciniam Teismui (KT) gali tekti narplioti bylą dėl duomenų apie rinkimuose dalyvavusių kandidatų skelbimą internete, rašo „Vilniaus diena“.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nusprendė aukštesnės instancijos teismui apskųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą drausti ilgesnį laiką skelbti internete duomenis apie rinkimuose pralaimėjusius kandidatus. Artimiausiu metu Vyriausiajam administraciniam teismui (VAT) bus išsiųstas atitinkamas VRK raštas.
„Komisijos posėdyje balsų dauguma nusprendėme skųsti šį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, nes manome, kad jis nepagrįstas“, – dienraščiui sakė VRK vadovas Zenonas Vaigauskas.
VRK pirmininkas nenorėjo prognozuoti, kada VAT galėtų apsvarstyti skundą ir priimti sprendimą dėl jo.
Skirtingos interpretacijos
Kaip rašo „Vilniaus diena“, neatmetama galimybė, kad šios bylos nagrinėjimas VAT užtruks, nes patarimo gali būti kreiptasi į KT, kuris pateikia išvadas dėl įstatymų ir Konstitucijos atitikimo. Mat teisme VRK su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija ginčijasi dėl įstatymo taikymo ir jo interpretacijos.
„Inspekcijos nuomone, ilgalaikis duomenų apie buvusius kandidatus skelbimas internete gali sukelti grėsmę, kad jie bus panaudoti neteisėtais tikslais. Bet mūsų nuomone, draudimas skelbti duomenis apie rinkimuose dalyvavusius asmenis pažeistų viešumo ir demokratinių rinkimų principus. Tuo labiau kad skelbiami tik per rinkimus galioję duomenys, vėliau jie nerenkami ir netikslinami“, – pabrėžė Z.Vaigauskas.
Jis nepaneigė, kad VRK gali bandyti siūlyti administraciniam teismui kreiptis išaiškinimo į KT. Jeigu VAT tai padarys kurios nors iš byloje dalyvaujančių šalių arba savo iniciatyva, taškas šioje byloje gali būti padėtas tik po kelių ar net keliolikos mėnesių.
Teismas palaikė inspekciją
Prieš beveik dvi savaites Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė, kad Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų rinkimų nelaimėję asmenys nėra vieši, todėl VRK negali skelbti jų duomenų, rašo „Vilniaus diena“.
Administracinį ginčą išnagrinėjęs teismas paliko galioti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimą, kuriuo VRK nurodyta nustatyti terminą, per kurį po rinkimų gali būti skelbiami asmens duomenys. Inspekcija savo rašte VRK buvo nurodžiusi, kad duomenys gali būti skelbiami tik trumpą laiką rinkimams pasibaigus.
Teismas pabrėžė, kad po rinkimų nelaimėjusių asmenų duomenų skelbimas negali būti grindžiamas nei siekiu informuoti visuomenę, nei galimybe prieš artėjančius rinkimus sužinoti ankstesnių balsavimų rezultatus.
VRK iki šiol skelbia internete visų kandidatų gimimo datą, gyvenamąją vietą, duomenis apie išsilavinimą, šeiminę padėtį ir per rinkimus galiojusį išrašą apie turto ir pajamų deklaracijoje nurodytus pagrindinius duomenis.
Vadina absurdu
Duomenų apsaugos inspekcija įsitikinusi, kad duomenys apie kandidatus turėtų būti skelbiami tik ribotą laiką – po rinkimų jie galėtų būti nuasmeninti, pavyzdžiui, vietoj vardo ir pavardės rašoma „Vardenis Pavardenis“.
Bet Z.Vaigauskas gūžčioja pečiais dėl tokio reikalavimo: „Įsivaizduokite, kaip mes atrodytume, jeigu norintys pasižiūrėti buvusių Prezidento rinkimų rezultatus vietoj kandidatavusiųjų pavardžių išvystų tik surinktų balsų skaičių ir užrašus „Vardenis Pavardenis“? Man atrodo, kad tai būtų panašu į absurdą.“
Duomenis apie rinkimuose dalyvavusius kandidatus skelbia dauguma demokratinių valstybių, kai kurios stengiasi į interneto erdvę perkelti archyvinius duomenis apie rinkimus, vykusius prieš daugelį metų.
Stasys Gudavičius
