Vilniaus apygardos administracinis teismas antradienį turėjo nagrinėti Darbo partijos dotacijos bylą. Tačiau posėdis buvo atidėtas vasario 25 dienai, nes apie jį nebuvo pranešta trečiuoju asmeniu byloje įvardintai Lietuvos lenkų rinkimų akcijai - jai nebuvo įteiktas šaukimas.
Pagal įstatymus, jei bent vienam iš proceso dalyvių nėra tinkamai pranešta apie numatytą posėdį, bylos nagrinėti negalima.
Pernai lapkričio 19 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) iš dalies patenkino Darbo partijos skundą 1 milijono litų dotacijos byloje ir ją grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos administraciniame teisme byla bus nagrinėjama antrą kartą.
Teisėjų kolegija pažymėjo, jog Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) priimtas sprendimas, kad Darbo partija savo veikla sudarė situaciją, dėl kurios negalima nustatyti, ar jos pateikta metinė finansinės veiklos deklaracija atitinka tikrovę, viršijo savo įstatyminę kompetenciją.
Tokius įgaliojimus turi Valstybinė mokesčių inspekcija. Todėl, anot LVAT, Vilniaus apygardos administracinis teismas šią sprendimo dalį panaikino pagrįstai.
Įvertinęs kitą Darbo partijos skundžiamą VRK sprendimo dalį - dėl finansinių duomenų nepateikimo laiku - LVAT konstatavo, jog vien įstatyme nustatytų finansinės veiklos dokumentų pateikimo terminų pažeidimo konstatavimas nėra pakankamas pripažinti, kad politinė partija šiurkščiai pažeidė įstatymą.
LVAT manymu, visais atvejais būtina vertinti, kokias realias pasekmes toks pavėlavimas sukėlė, t.y. kaip buvo paveikta partijų ir politinių kampanijų efektyvios finansavimo kontrolės ir kt. įstatyminių tikslų realizavimo galimybė.
Įstatymas politinės partijos finansinės veiklos pateikimo terminų pažeidimo šiurkščiu įstatymo pažeidimu tiesiogiai neįvardija.
Pasak bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos, neabejotinai yra galimos faktinės situacijos, kai nurodyti dokumentų pateikimo terminai yra pažeidžiami nežymiai - viena ar keliomis dienomis -nėra pagrindo prielaidai, kad toks pavėlavimas galėtų sutrikdyti VRK tinkamai vykdyti partijos finansinės veiklos kontrolę.
Teismui pateikti duomenys rodo, jog finansinės veiklos dokumentus galimai vėlavo pateikti arba kai kurių iš viso nepateikė ir kitos politinės partijos. Tai leidžia daryti prielaidą, kad VRK savo veikloje taikydama įstatymo normas ne visada finansinės veikos dokumentų pateikimo pažeidimus vertina kaip šiurkščius įstatymo pažeidimus.
LVAT paskelbtame sprendime konstatuojama, jog būtina ištirti, dėl kokių priežasčių Darbo partija ženkliai pažeidė įstatymo nustatytus finansinės veiklos dokumentų pateikimo terminus, kokią įtaką tam turėjo ikiteisminis tyrimas Generalinėje prokuratūroje, kokias pasekmes sukėlė pavėluotas partijos dokumentų pateikimas.
Taip pat svarbu įvertinti, kaip VRK tokius pažeidimus vertino spręsdama dėl valstybės dotacijų už 2005 m. skyrimo kitoms politinėms partijoms.
Pernai vasario 22 dieną Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė, kad VRK pagrįstai nusprendė šiai politinei partijai neskirti pinigų iš valstybės biudžeto.
Šio teismo vertinimu, bylos duomenys neginčytinai patvirtina, kad Darbo partija nepateikė patvirtintos finansinės apskaitos žurnalo kopijos. Privalomų dokumentų nepateikimas yra laikomas šiurkščiu pažeidimu.
Tada teismas tik iš dalies patenkino partijos skundą, pašalindamas VRK sprendimo nuostatą, kad Darbo partija taip pat pažeidė Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymą, savo veikla sudariusi situaciją, dėl kurios negalima nustatyti, ar jos pateikta metinė finansinės veiklos deklaracija atitinka tikrovę.
Šį teismo sprendimą LVAT apskundė ir Darbo partija, ir VRK.
Dotacijos partijoms skaičiuojamos proporcingai pagal pastaruosiuose Seimo bei savivaldybių rinkimuose gautų balsų skaičių.
VRK yra pripažinusi, jog Darbo partija, pusmetį vėluodama su partijos finansinės veiklos audito ataskaita, padarė šiurkštų įstatymo pažeidimą.
Audito ataskaitą už praėjusius metus partijos privalėjo pateikti iki praėjusių metų balandžio 1 dienos, tuo tarpu Darbo partija su ataskaita vėlavo pusmetį, o kai kuriuos dokumentus VRK pateikė tik dotacijų skyrimo svarstymo dieną.
Neskirti dotacijos prokurorų akiratin patekusiai Darbo partijai, kuri pretendavo į 1,114 mln. litų iš valstybės biudžeto, VRK nusprendė pernai lapkritį.
Darbo partijai kaip juridiniam asmeniui yra pareikšti įtarimai dėl neskaidraus buhalterijos tvarkymo, o jos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas po ilgo slapstymosi Rusijoje nuo Lietuvos teisingumo į Lietuvą grįžo pernai rudenį.
2007-ųjų spalį jam nepavyko laimėti savivaldos rinkimuose. Tačiau jis vėl išrinktas Darbo partjos vadovu.
Kėdainių verslininką 47 metų V.Uspaskichą, anksčiau dėl skandalų netekusį ūkio ministro ir Seimo nario postų, Lietuvos teisėsauga įtaria apgaulingų duomenų apie jo vadovautos partijos pajamas ir jų naudojimą pateikimu Valstybinei mokesčių inspekcijai ir VRK. Byla jau baigta tirti ir vasarį turėtų pasiekti teismą.
