Vokiečių žurnalas „Spiegel“ publikavo medikų išvadas, pasak kurių žmonės, gimę vasarą, serga dažniau, o gimusieji rudenį gyvena ilgiau.
Visa paslaptis glūdi tame, kad moters įsčiose užsimezgus vaisiui, jo vystymuisi daug įtakos turi vandens, kurį būsimoji mama geria, ir maisto, kurį ji valgo, sudėtis. Taip pat jį veikia ir aplinkos alergenai, kaip, pavyzdžiui, žiedadulkės ar naminių augintinių kailis. Mamos valgiaraštį ir net orą, kuriuo ji kvėpuoja, neišvengiamai koreguoja sezoniškumas. Pavyzdžiui, pavasarį ir vasarą gimę mažyliai iškart, dar nespėję tinkamai adaptuotis, susiduria su didžiuliu kiekiu ore skraidančių žiedadulkių, o žieminukai su šiuo alergenu „pažindinasi“ palengva, jau būdami kiek ūgtelėję ir sutvirtėję.
Labai svarbu ir kūdikio pradėjimo mėnuo. Pastebėta, kad pavasario viduryje, balandžio mėnesį, pradėti (ir atitinkamai sausį gimę) kūdikiai gimdami sveria 30 g daugiau, nei gimusieji birželį ar liepą, taigi pradėtieji rugsėjį ar spalį. O gimusieji vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje mažyliai turi kiek geresnį adaptacinį mechanizmą, lengviau prisitaiko prie aplinkos.
Vokiečių mokslininkai taip pat apskaičiavo, kad žiemą gimę žmonės vidutiniškai gyvena kiek ilgiau, nei gimusieji vasarą. Žieminukai yra mažiau linkę į širdies ir kraujagyslių ligas, II tipo diabetą bei vėžį. Tačiau jiems labiau nei kitiems gresia pavojus susirgti psichikos ligomis – tarp psichiatrijos klinikų pacientų yra 8 proc. daugiau gimusiųjų žiemą.
Beje, vertėtų atkreipti dėmesį, kad šios mokslininkų išvados tik apibendrina statistinius duomenis ir anaiptol nėra neginčytina taisyklė. Mat tas pats garsusis Davidas Beckhamas, it liūtas kovojantis už kamuolį futbolo aikštelėje, pagal remiantis šiomis išvadomis turėtų būti liguistas ir paliegęs.
