Vakar dainomis ir plojimais į Amžinojo poilsio vietą išlydėtas ilgametis grupės „Vairas“ vadovas Vytautas Katilius. Scenoje greta muzikanto urnos stovėjo jo gyvenimo aistra — gitara. V. Katiliui buvo 55-eri.
Atsisveikino dainomis
Atsisveikinti su Čikagoje (JAV) užgesusiu V. Katiliumi artimieji, bičiuliai, kolegos rinkosi Šiaulių „Saulės“ koncertų salėje.
Tyliai skambėjo senosios „Vairo“ dainos, iš skaidrių į susirinkusiuosius žvelgė jaunas Vytautas Katilius — energingas, kupinas gyvenimo džiaugsmo.
Paskutinę atsisveikinimo valandą scenoje bendražygiui nusilenkė kolegos: muzikinius kūrinius atliko Arijus Ivaškevičius, Algimantas Butnorius, Vadimas Kamrazeris, Virgis Stakėnas, Gytis Paškevičius, „Jonis“, “Vairas“.
„Vairo“ muzikantai kolegai skyrė dainą “Ir maža kregždutė“, kuriai muziką (pagal Bernardo Brazdžionio žodžius) sukūrė V. Katilius:
Ir maža kregždutė pasigenda
savo gimtojo lizdelio,
per Atlantą nepavargus skrenda —
ilgesys jai rodo kelią...
Iš koncertų salės, lydint plojimams, V. Katiliaus urną nešė „Vairo“ muzikantai. Kelioms akimirkoms stabtelėjo ties muzikanto portretu. Žemiškasis gyvenimo koncertas baigėsi.
V. Katilius atgulė Šiaulių Ginkūnų kapinėse.
Neįtikėtinas entuziastas
Atsisveikinti atėjusiems bičiuliams buvo sunku kalbėti apie V. Katilių: žodžius stabdė ašaros.
Dar šių metų birželį JAV koncertavę „Vairo“ muzikantai buvo susitikę su V. Katiliumi, viešėjo muzikanto namuose. Su juo vairiečiai Čikagoje buvo susitikę ir pernai, po 50-ojo grupės jubiliejaus.
„Jis buvo išlaikęs savo stilių. Pamatęs, iš karto būtum pasakęs: muzikantas. Vytautas tobulino muzikos žinias, baiginėjo gitaros klasę. Jis buvo pasirengęs grįžti į Lietuvą groti“, — sako dabartinis “Vairo“ vadovas Rolandas Janušas.
„Vaire“ klavišiniais instrumentais grojusį Audronį Trakumą ir V. Katilių siejo trijų dešimtmečių draugystė. Kartu groti pradėjo besimokydami Klaipėdoje. A. Trakumas pakvietė V. Katilių į savo grupę Klaipėdos prekybos uosto kultūros rūmuose.
Vėliau kartu grojo „Vaire“. V. Katiliui prieš 15 metų išvykus į JAV, draugystė nenutrūko: “Buvo labai artimas žmogus. Fainas, azartiškas, talentingas, judrus. Fanatikas. Amžinas neįtikėtinas entuziastas — tokie žmonės daug nuveikia. Jei jam sakydavai: “Nepavyks, nesąmonė, nedarom“, jo atsakymas: “Bus, pamatysi“.
Bičiuliai dažnai susisiekdavo internetu, kalbėdavosi apie rimtus planus grįžti: „Sakydavo, kad nebegali Amerikoje. Groti norėjo. Jis buvo muzikantas.“
Laukė grįžtančio
Ilgametis „Vairo“ muzikantas Sigitas Orūnas ir V. Katilius — bičiuliai nuo mokyklos laikų. Suvedė muzika: tada kūrėsi mokykliniai ansambliai, vykdavo peržiūros. “Užsidegęs, vis norėjo daryti kažką naujo“, — tokį V. Katilių prisimena draugas.
„Kai birželį viešėjome Čikagoje, Vytautas sakė, jog grįš į Lietuvą, mokys vaikus bliuzo. Tik iki metų pabaigos reikėjo užbaigti mokslus, — paskutinį susitikimą prisiminė S. Orūnas. — Jis kūrė muziką, kuri liko kompiuteryje. Galbūt “Vairas“ ją sugros.“
Buvęs „Vairo“ garso režisierius Vidas Mačiulis su draugu atsisveikinti atvyko iš Vilniaus. Šešerius metus išvien dirbta ir repeticijose, ir koncertuose. Dabar liko prisiminimai: “Vairą“ tada priimdavo kaip “ABBA“. Atsimenu koncertėlį kaimo mokyklėlės patalpose su minimalia aparatūra. Žmonių buvo tiek, kad su autobusu turėjome lėtai stumtis iki durų. Salėje žmonių — kaip silkių, o už langų — dar galybė“.
Prieš V. Katiliui išvykstant į JAV, V. Mačiulis gyveno muzikanto kaimynystėje, dažną vakarą praleisdavo kartu.
„Vytautui reikėjo laisvės. Išvažiavo ieškodamas savęs ten, kur galima laisviau gyventi. Bet visą laiką ilgėjosi namų. Laukėm grįžtančio. Deja, sulaukėme... Vytautas išėjo per anksti.“
Keturios netektys
Praėjusių metų rudenį Šiaulių arenoje „Vairas“ minėjo 50-metį. “Mes visad gimstam pačiu laiku, tik mirštam visados per anksti“, — jubiliejiniame vakare dainavo “Vairas“.
Ankstyvos mirtys pasiglemžė keturis grupės narius: vadovą Vytautą Katilių, solistus Edmondą Čivinską, Vilių Onaitį bei vienintelę grupėje dainavusią moterį Loretą Motūzaitę.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
