Siekis gyventi natūraliai kartais stipresni už saugumo jausmą. O kai kurie medikai pasakytų, kad ir už blaivų protą. Jaunas šeimas apėmęs holistinis ir medikų pamėgtas technokratinis požiūriai ypač aštriai susikerta kalbant apie gimdymą namuose. Medikai vienareikšmiškai tvirtina, kad toks gimdymas kelia grėsmę mamos ir kūdikio sveikatai, o jauni tėvai siekia turėti galimybę nuspręsti patys. Tokia galimybė Lietuvoje yra, tačiau atsakomybė krenta tik ant tėvų pečių, nes medikams dalyvauti namuose vykstančiuose gimdymuose griežtai draudžiama.
Mažumų poreikis
Pastaruoju metu kyla daug diskusijų apie gimdymo namuose privalumus ir trūkumus, tačiau panašu, kad keliamas triukšmas didesnis problemą. Visuomenė susiskaldžiusi į dvi stovyklas – pritariančių tokiam gimdymo būdui ir jį vertinančių neigiamai. Tiesa, pritariančių Lietuvoje yra vos 1 proc. „Tai mažumų poreikis. Gimdymas namuose nėra masinis reiškinys, taip elgtis nori labai maža žmonių dalis“, – sakė natūralių gimdymų šalininkė Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų akušerė ginekologė Banga Kulikauskaitė.
Anot jos, tokių šeimų tikslas yra kalbėti ne tik apie gimdymą namuose, bet ir motinai ir vaikui palankios iniciatyvos kūrimą gydymo įstaigose. Akušerė ginekologė teigė, kad sąlygos gydymo įstaigose tikrai nebėra tokios prastos, kokios buvo anksčiau, o gimdyvės sulaukia daugiau dėmesio ir šilumos. „Palaikau idėją gimdyti namuose, tačiau pritariu tiems, kurie teigia, kad tokioje situacijoje būtina užtikrinti gimdyvės ir vaisiaus saugumą, reikia, kad procese dalyvautų savo srities profesionalas. Tačiau šiuo metu tai neįmanoma, mat medikams dalyvauti namuose vykstančiuose gimdymuose draudžiama“, – sakė B.Kulikauskaitė.
Ar miestiečių mada?
Nors gimdyti namuose padedant tik pribuvėjai anksčiau buvo populiaru šalies kaimuose, šiandien mažose gyvenvietėse ar miesteliuose gyvenančios moterys nėra linkusios rizikuoti. Šiaulių r. Meškuičių ambulatorijoje dirbanti bendruomenės slaugytoja Bronė Poželienė teigė, kad nei kelyje, nei namuose pagimdžiusių ar turėjusių komplikacijų moterų nebuvo jau daugiau nei 20 metų. „Gal moterys dabar atsargesnės, laiku nuvyksta į ligoninę ir gimdo ten. Dirbu vietovėje, kur gyvena daug vaikų, todėl tikrai žinau, kad visi jie gimė ne namuose, o ligoninėje“, – tvirtino B.Poželienė.
Tokia pati situacija ir Pasvalio r. Pumpėnų ambulatorijoje. Joje dirbanti vaikų medicinos sesutė Angelė Šybienė taip pat nėra girdėjusi apie pageidavimus gimdyti namuose. Regioninės Telšių ligoninės direktorė Alma Vitkienė patikino, kad atvejų, kai į ligoninę atvežė nesėkmingai namuose gimdžiusią moterį, pastaruoju metu nebuvo. „Yra buvę, kai dėl uždelsimo moteris pagimdė greitosios pagalbos automobilyje, tačiau savanoriškai namuose gimdyti Telšių gyventojos nelinkusios“, – sakė moteris. Kėdainių ligoninės Akušerijos skyriaus vedėjas Darius Kaminskas stoja skeptiškai į gimdymus namuose žiūrinčių medikų pusėn.
„Džiaugiuosi, kad kėdainietės turi pakankamai proto ir vertina savo bei naujagimio gyvybę. Jei ir pagimdo namuose, tai atsitinka tik dėl to, kad per vėlai susizgrimba. Laimė, kad iki šiol visi tokie neplanuoti gimdymai namuose baigėsi sėkmingai“, – kalbėjo D.Kaminskas.
Rizikuoja gyvybėmis
Kauno klinikų Gimdymo skyriaus vadovas doc. dr. Mindaugas Kliučinskas gerai žino, kokia didelę atsakomybę prisiima namuose gimdyti pasiryžę tėvai. „Yra dvi grupės galimų skaudžiausių pasekmių: vaisiaus žūtis dėl deguonies stygiaus ir gimdyvės nukraujavimas. Visas kitas komplikacijas dažniausiai dar galima ištaisyti, tačiau reikia nepamiršti, kad užtenka kelių minučių, kad gimdyvė prarastų du litrus kraujo. Tiesa, pastaraisiais metais nesulaukiame iš namų atvežtų gimdyvių su komplikacijomis, tačiau anksčiau esame sulaukę ir iki sąmonės netekimo nukraujavusių moterų“, – sakė aštuonerius metus skyriui vadovaujantis M.Kliučinskas. Visuomenėje kylančias aršias diskusijas gydytojas vadina absurdiškomis. „Kai kalbame apie abortus, įvardijame tai kaip nusikaltimą. O sąmoningą riziką ne tik savo, bet ir į pasaulį ateinančio žmogučio gyvybe vadiname ėjimu išvien su gamta. Ar tai normalu?“ – nedviprasmiškai klausė Gimdymo skyriaus vadovas.
Trūksta informacijos
Gydytojas M.Kliučinskas nepritaria ir natūralumo šalininkų argumentams, neva anksčiau visos moterys gimdydavo namuose. „Kai girdžiu tokius argumentus, kyla didelė nuostaba. Juk anksčiau tai vyko iš „biednystės“, kai tiesiog nebuvo kitokių sąlygų. Tiems, kurie sako, kaip gerai tada buvo, siūlyčiau pasižiūrėti į to meto naujagimių ir gimdyvių mirtingumo rodiklius. Nejaugi šiandien mes norime turėti panašią mirtingumo skalę kaip prieškario laikotarpiu?“ – stebėjosi vyras. Nerimtais jis laiko ir kitus argumentus – prastas sąlygas ligoninėse ir kitų šalių pavyzdžius.
„Nesiginčysiu, prieš dešimt ar daugiau metų gimdymo sąlygos ligoninėse nebuvo pačios geriausios. Tačiau šiandien situacija yra visiškai kitokia. Skirkite laiko, nuvažiuokite ir apžiūrėkite medicinos įstaigas, ir net neabejoju, kad rasite bent vieną, kuri atitiks jūsų lūkesčius. Liūdniausia, kad žmonės pasigauna kažkokią mintį ir skleidžia ją net neįsitikinę, kokia situacija yra iš tikrųjų. Šiandien tikrai sulaukiame nemažai „netradicinių“ šeimų, kurios nori gimdyti jaukiomis sąlygomis, skambant mėgstamoms melodijoms ir degant žvakėms. Tačiau svarbiausia, kad visa tai gali vykti saugioje aplinkoje“, – teigė gydytojas.
Šnekas apie kai kuriose kitose šalyse ženkliai didesnį gimdančiųjų namuose moterų skaičių M.Kliučinskas taip pat vadina beprasmėmis. „Iš tikrųjų, pavyzdžiui, Olandijoje ir kai kuriose kitose šalyse, tokie gimdymai yra dažnesni. Bet ten, skirtingai nei Lietuvoje, yra sukurta speciali sistema, todėl gimdyti namie saugiau“, – sakė Kauno klinikų Gimdymo skyriaus vadovas.
Reikia sukurti sistemą
Lietuvoje namuose gimdyti nusprendusios poros yra priverstos pačios prisiimti visą atsakomybę. „Vargšai tėvai apimti nėštumo euforijos ar prisiklausę istorijų, kaip viskas gražu ir teisinga, nustoja mąstyti blaiviai. Didžioji dalis gimdymų yra fiziologiniai ir daugelis jų baigiasi sklandžiai, tačiau proceso metu bet kada gali įvykti bet koks nukrypimas nuo normos, ir jis gali būti labai skaudus“, – neabejojo M.Kliučinskas. Todėl jis įsitikinęs, kad pirmiausia reikia galvoti, kaip sukurti saugią ir gerai organizuotą sistemą: įsteigti oficialias medicinos įstaigas, kuriose dirbtų specialiai gimdymams namuose paruošti akušeriai, pasirūpinti, kad gimdymui pakrypus ne taip, kaip tikėtasi, gimdyvei būtų žaibiškai nuvežta į ligoninę ir t.t. „Taip, galbūt ateina laikas galvoti, kaip šį procesą būtų galima perkelti ir į namus, bet tam turi būti sukurta sistema. Ir ji turėtų būti patvirtinta aukščiausiame lygyje“, – tvirtino M.Kliučinskas.
Išgąsdino sąlygos
Anot akušerės ginekologės B.Kulikauskaitės, gimdymą namuose dažniau renkasi apsiskaičiusios moterys, turinčios holistinį požiūrį į pasaulį, nėštumą, patį gimdymo procesą. Jos tiki, kad gimdymas yra visuminis procesas, o ne tik fiziologinis ar medicininis. Gydytoja pabrėžė, kad nusprendus gimdyti namuose, labai svarbu tinkamai jam pasiruošti. „Pasaulyje egzistuoja kvalifikuotos šeimų elgesio mokyklos, kuriose šeima intensyviai ruošiasi gimdymui namuose. Tačiau Lietuvoje to nėra. Čia poros ruošiasi individualiai, klausia tai patyrusių patarimų, pasakojimų“, – pasakojo B.Kulikauskaitė.
Tačiau Vilniuje gyvenanti ramunė Č. savo tris vaikus namuose gimdė ne dėl mados ar populiarumo.
Pirmąjį savo vaiką namuose ji pagimdė prieš 15 metų, o taip elgtis nusprendė, po to, kai būdama nėščia dėl infekcijos atsigulė į ligoninę. „Pašiurpau pamačiusi, kokios ten sąlygos, kaip atsainiai žiūrima į gimdyves. Iki tol mintis apie gimdymą namuose nebuvo kilusi. Aišku, įvertinau riziką, tačiau žinojau, kad nepriklausiau didesnės rizikos nėščiųjų grupei“, – pasakojo trijų vaikų mama. Ji mano, kad situacija šalies ligoninėse nors ir geresnė, vis dar sukelia daug neigiamų emocijų. „Iš draugių pasakojimų supratau, kad norint ramiai pagimdyti, reikia iš anksto tartis su gydytojais, mokėti jiems pinigus. Taip neturėtų būti“, – įsitikinusi Ramunė Č. Ji pripažino, kad jei būdama vyresnė nei 40-ies sumanytų susilaukti ketvirtosios atžalos, savo galimybes gimdyti namuose svarstytų dar rimčiau. „Nesu iš tų, kurie vaikosi mados, tokius sprendimus priimu tik labai gerai apsvarsčiusi. Šiandien manau, kad gimdyti namuose yra ir saugiau, ir paprasčiau. Ligoninėse juk irgi visko nutinka“, – teigė moteris.
Situacija pasaulyje ir Lietuvoje
Šiuo metu gimdymo ne ligoninėse tvarka nustatyta daugelio šalių teisės aktuose: JAV, Kanadoje, Australijoje, Jungtinėje Karalystėje, Olandijoje, Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje ir kitose, tarp jų – ir kaimyninėse Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje. Paprastai tokį gimdymo būdą renkasi 1–3 proc. šeimų, nors, pavyzdžiui, Olandijoje namų sąlygomis gimdo net iki 30 proc. moterų.
Lietuvos įstatymai nedraudžia gimdyti ne ligoninėje, tačiau šeimai, kuri ruošiasi gimdyti namuose, valstybė nesudaro galimybės gauti kvalifikuotą medikų pagalbą. Priešingai – teisės aktai draudžia akušeriams ir akušeriams ginekologams priimti gimdyvės kūdikį už ligoninės ribų ir suteikti tuo metu būtiną pagalbą.
Tai įdomu
Senovės lietuvių pasaulyje gimstantį vaikutį pasitikdavo pribuvėja, kurios žodžio reikšmė reiškė pribūti, padėti ateiti, pasitikti ateinančią gyvybę. Kaimuose pribuvėjos dar vadintos bobutėmis, mat paprastai vaikelius gaudydavo pagyvenusio amžiaus moterys. Kaime vyravo nuomonė, kad pribuvėja galinti būti tik vyresnė moteris, būtinai ištekėjusi ir turinti vaikų. „Bobutavimo“ meno moterys mokėsi viena iš kitos. Specialų medicininį pasirengimą pribuvėja įgydavo ypač retai.
Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu jau daugelyje valsčių ar didesniuose miesteliuose dirbo kvalifikuotos akušerės ar gydytojai. 1930 m. visoje Lietuvoje pradėti steigti sveikatos centrai. Tačiau medicininis švietimas menkai keitė nusistovėjusias tradicijas, nes dar iki XX a. vidurio kaimo pribuvėja dažniausiai buvo vienintelė gimdyvių pagalbininkė. Per gimdymą prie moters pasilikdavo tik pribuvėja, kartais anyta ar vyresnė moteris. Neretai ir vyras būdavo šalia moters arba kur nors netoliese. Esant sunkiam gimdymui vyras ne tik padėdavo pribuvėjai, bet ir būdavo didelė moralinė parama žmonai. Už paslaugas pribuvėjai dažniausiai buvo atsilyginama maistu ir pinigais.
E. Valionienė
