Pasak statistikos, ir dabar, per pastaruosius kelerius metus, gimdymų skaičius, kai vaikučio susilaukia keturiasdešimties sulaukusios moterys ir netgi vyresnės, padidėjo 80 procentų. Jos jaučiasi vis dar jaunos, nepriklausomai nuo savo biologinio amžiaus, nestokoja energijos, yra aktyvios, šiuolaikiškos, leidžiančios sau planuoti šeimos gyvenimą ir elgtis taip, kaip jom norisi.
Jos ignoruoja tiek pasenusias visuomenės normas, tiek gydytojų pastabas, esą tinkamiausias amžius gimdyti joms - jau praeityje.Be abejo, medikai vis dar laikosi savo: geriausias laikas pirmajam gimdymui tarp 20 ir 30 metų.
Šiame amžiuje sveikata stipresnė, didesnė tikimybė pastoti, išnešioti ir pagimdyti sveiką kūdikį be komplikacijų ir medikų įsikišimo. Todėl planuojančioms motinystę vėlyvesniame amžiuje jie dar kartą primena: jei tik galite, gimdykite kol gamta dar su jumis. Tai kur kas geriau, nei vėliau, padarius sėkmingą karjerą, leisti pinigus įvairioms konsultacijoms, vaisingumo tyrimams ir galbūt net dirbtiniam apvaisinimui.
Tačiau gyvenimas ne visada susiklosto taip, kaip diktuoja gamta. Ir jei po trisdešimtojo gimtadienio vaikų vis dar neturite arba pirmagimis jau paaugintas, o jūs vėl jaučiatės turinti jėgų dar vienam kūdikiui - pamirškite visas baimes, gimdykite.
Moterys išties neretai įsižeidžia išgirdę, kad gydytojai jas vadina "vėlyvomis gimdyvėmis". Tačiau nugirdus tokį epitetą derėtų suvokti: juo visai nenorima sakyti, kad jūs - sena. Kalbama ne apie išvaizdą, o apie organizmo būklę.
Sulaukus 30-40 metų paprastai ima reikštis įvairiausios ligos ir negalavimai, žalingi įpročiai būna įsisenėję. Rūkymas, alkoholio vartojimas, virškinamojo trakto, inkstų, kepenų problemos, padidėjęs kraujospūdis... Pradedant 30 metų amžiumi kai kurioms moterims ima mažėti audinių elastingumas, po 40 metų atsiranda su amžiumi susijusių pakitimų kiaušidėse.Ir, žinoma, kai brandaus amžiaus moteris pastoja, ją apima abejonės ir baimė: kaip nėštumas atsilieps savijautai? Ar būsiu pajėgi pagimdyti sveiką kūdikį?
Sėkmingo gimdymo brandžiame amžiuje paslaptis
Brandi moteris, trokštanti pagimdyti kūdikį, turėtų žinoti: sėkmingo nėštumo ir gimdymo paslaptis – tinkamas pasiruošimas nėštumui ir rūpinimasis savimi bei būsimu kūdikiu nėštumo metu. Taip pat svarbu paisyti tam tikrų taisyklių:1. Peržvelkite savo gyvenimo būdą. Iki numatomo nėštumo likus mažiausiai pusmečiui meskite rūkyti. Nevartokite alkoholio, narkotikų. Atlikite profilaktinį sveikatos patikrinimą.2. Jei jums jau per 30, prieš pastojant pravartu pasikonsultuoti su medikais ir genetikais. Gydytojai padės išsiaiškinti rizikos faktorius, kurie gali būti pavojingi jūsų kūdikiui, taip pat atliks bendrus klinikinius tyrimus, rekomenduojamus planuojant nėštumą.
Kada būtina pasikonsultuoti su genetikais:
• Įprasto medicininio tyrimo metu išsiaiškinus bet kokią organizmo patologiją;
• Vaisiaus vystymosi sutrikimai, kuriuos rodo tyrimas ultragarsu;
• Būsimos mamos amžius – vyresnis nei 35 metai;
• Nėštumo metu vartojote vaistų, kurių vartoti nerekomenduojama nėščisioms;
• Įtariate, kad nėštumo metu užsikrėtėte raudoniuke, toksoplazmoze;
• Dirbate kenksmingomis darbo sąlygomis;
• Šeimos istorijoje esama paveldimų ligų;
• Turėjote vaisingumo problemų;
• Ankstesnių nėštumų anomalijos ar vaisiaus vystymosi sutrikimai.
3. Nėštumo metu būsimoji mama turėtų užsiregistruoti prenataliniam tyrimui. Jis atliekamas norint apskaičiuoti galimas rizikas atsižvelgiant į nėščiosios amžių, ultragarso rodmenis, hormonų lygį organizme it kt. Tokį tyrimą sudaro 3 etapai:
• Pirmasis etapas. Tyrimas atliekamas 10-13 nėštumo savaitę. Moterį apžiūri ginekologas, ji pasveriama, paimamas kraujas iš venos, atliekamas tyrimas ultragarsu. Toks nėštumo laikas jau leidžia įžvelgti kai kurias galimas vaisiaus patologijas.
• Antrasis etapas. Tyrimas atliekamas 17-18 nėštumo savaitę. Apžiūra atliekama ta pačia schema, kaip ir pirmajame etape: svorio stebėjimas, ultragarsas, kraujo iš venos tyrimas. Šiame etape nustatomas hormono, galinčio reikšti vaisiaus chromosomų patologiją, kiekis, taip pat tiriamas AFP – baltymas, kurį išskiria vaisiaus kepenys, pagrindinis kraujo komponentas. Šis dvigubas testas leidžia apskaičiuoti individualią riziką dėl Dauno ir Edvardso sindromų, taip pat galvos ir nugaros smegenų patologijos. Tokį tyrimą atlikti rekomenduojama visoms vyresnėms nei 35 metai nėščiosioms.
• Trečias etapas. Paskutinis genetinis tyrimas atliekamas 22-24 nėštumo savaitę. Tai ekspertinis ultragarsas. Šiame nėštumo etape jau gana gerai matomos visos vaisiaus anatominės ypatybės, tai leidžia išsiaiškinti galimus vystymosi sutrikimus. Vėlyvuose nėštumo etapuose turėtumėte pasidaryti kardiotokogramą (vaisiaus širdies plakimo ir judesių analizė). Šis tyrimas leis sužinoti, ar vaisiui pakanka maistingųjų medžiagų ir deguonies.Vyresnio amžiaus nėščiosioms labai svarbu reguliariai lankytis pas terapeutą. Gydytojas patars, kokių imtis priemonių kad nėštumo eiga būtų sklandi. Kai kuriais atvejais gali būti rekomenduota nėštumo priežiūra ligoninėje.
Psichologų nuomonė
Nėštumas sulaukus brandaus amžiaus – ne tragedija, o šventė. Jaunos moterys ne visada iki galo suvokia savo padėtį, joms dažniau norisi prisiimti daugiau įsipareigojimų ir rūpesčių, be to, būtent jaunoms daugiau nerimo kelia su nėštumu susiję kūno pokyčiai, figūros linijos. Dažnai būsimos mamytės pernelyg daug rūpinasi ir karjeros reikalais. Perkopus 30-metį situacija ir santykis su būsimu kūdikiu – jau kiek kitoks. Šiame amžiaus tarpsnyje nėštumas dažnai būna itin laukiamas, sąmoningas, kartais – netgi išsvajotas ir iškentėtas. Brandžiame amžiuje moteris atsakingiau ruošiasi motinystei, efektyviau susidėlioja prioritetus.
Mitai apie vėlyvą gimdymą
Ir ko tik nesužino iš artimųjų moterys, susiruošusios gimdyti brandžiame amžiuje! Apie vėlyvą gimdymą pasakojama ir siaubo istorijų, ir stebuklinių pasakų. Vieni teigia, kad gimdymas perkopus 40 metų apskritai pavojingas gyvybei, kiti tvirtina, kad vėlyvas gimdymas atjaunina organizmą, moteris pagražėja. Kaip yra iš tikrųjų?Nėštumo komplikacijos, silpna gimdymo veikla – tai pagrindiniai baubai, kuriais gąsdinamos nėštukės. Gydytojai teigia, kad tokie nesklandumai – veikiau išimtis nei taisyklė. Įžvelgiama net ir atvirkštinė tendencija: daugumai moterų, gimdyti pasiryžusių tarp 30-40 metų, nėštumas apskritai klostosi lengviau nei dešimčia metų jaunesnėms: jos rečiau patiria toksikozę, galvos svaigimą, padidėjusį skrandžio rūgštingumą. Moterims, kurioms gimdymas jau nebe pirmas, apskritai eiga būna lengvesnė ir sklandesnė. Bet tai nėra taisyklė. Viskas priklauso nuo individualių organizmo savybių. Kalbant apie moters atjaunėjimą ir išgražėjimą – dalis tiesos tame išties yra. Po sėkmingo nėštumo ir gimdymo, nepriklausomai nuo amžiaus, pražysta dauguma moterų. To priežastis – moteriškų hormonų kiekio padidėjimas organizme.
Beje, kartais teigiama, esą jei gimdyvei – 40-45 metai, cezario pjūvio ji neišvengs. Tai netiesa. Amžius – anaiptol ne indikacija operacijai.
Vėlyvo gimdymo pliusai:
• Nėštumas brandžiame amžiuje – dažniausiai lauktas. 35-40-45 metų mamos rečiau nei jaunos mamytės puola į depresiją, jos nėštumą suvokia kaip laimę.
• „Pagrandukams“ tėvai skiria daugiau dėmesio nei vaikams, gimusiems jaunose šeimose.
• Brandūs tėvai, kitaip nei jauni, dažniausiai gali aprūpinti vaiką viskuo, ko jam reikia.
• Pasak statistikos, vyresnių tėvų vaikai auga talentingesni, jų atsakomybės jausmas geriau išvystytas.
• Po vėlyvo gimdymo moters organizme dažniausiai sumažėja cholesterino lygis, mažėja insulto riziką, lengviau praeina menopauzė, vėliau prasideda klimaksas.
• Nepamirškite, kad itin svarbu yra ir tinkamas nusiteikimas bei optimizmas nėštumo ir gimdymo metu. Nusiteikite gerai, apsupkite save pozityvia energija – ir viskas tikrai bus nuostabu!
