Paaiškėjo, kad šias betono struktūras Antrojo pasaulinio karo metais surentė naciai. Sovietų armija SSRS gyvavimo laikais prie jų artintis civiliams griežtai draudė. Tai tik dar labiau paskatino kalbas apie šių mįslingų statinių paskirtį. Viena iš labiausiai intriguojančių versijų – šie žiedai yra šiurpaus superslapto nacių radiacinio ginklo „Die Glocke“ („Varpas“) placdarmas.
Sąmokslo teorijų išpažinėjai ir vietos gyventojai teigė, kad tai – nacių slapto ginklo bandymų poligonas. Jame vokiečių karo inžinieriai bandė antigravitacijos įrenginius. Kiti beviltiškai kliedėjo, kad žiedai – ne kas kita, o nacių „skraidančių lėkščių“ oro uostas: neva antigravitacijos principu veikiantys skraidymo aparatai, kurie po karo kaip NSO buvo stebimi JAV ir TSRS, iš čia kildavo vykdyti užduočių ir čion sugrįždavo.
Yra teigiančių, kad povandeniniai betoniniai žiedai buvo skirti gluminančiai konstrukcijai pavadinimu „Die Glocke“ („Varpas“). Tai – metalinis varpo konstrukcijos objektas, kurį naciai suprojektavo ir pastatė Lenkijoje. „Varpas" buvo toks galingas, kad projektas galiausiai baigėsi keliasdešimties jį įgyvendinusių nacių mokslininkų mirtimis.
„Die Glocke“ – 4-5 m aukščio ir 3 metrų skersmens varpo pavidalo cilindras. Pirmą kartą jį 2000 m. knygoje „Prawda o Wunderwaffe" aprašė lenkų žurnalistas Igoris Witkowskis: jo viduje buvo du į priešingas puses besisukantys švino cilindrai, kurių sienelių storis siekė 2,5 cm.
Cilindruose teliūskavo skystas metalas kodiniu pavadinimu „Xerum 525“. Savo išvaizda jis buvo panašus į gyvsidabrį, tačiau švytėjo violetine spalva. Agregatui reikėdavo didžiulio elektros energijos kiekio. Niekas negalėjo paaiškinti, koks buvo jo poveikis, kai „Die Glocke“ būdavo įjungiamas ir pradėdavo „gausti“. Spėliojama, kad jis pradėdavo spinduliuoti žudančio intensyvumo radiaciją. Taip jis galabijęs aplink buvusius žmones, gyvūnus – šių kūnai kone akimirksniu suirdavę. Yra galvojančių, kad „Varpo“ paskirtis – žvelgti į praeitį, iškreivinti gravitacijos lauką ir laiką. Ne, į ateitį naciai kažkodėl žvelgti nenorėjo.
Ko gero, vienintelis tikrovę iškraipantis dalykas šioje mistinėje istorijoje – „konspiranoikų“ neuronai. Betoniniai žiedai nėra NSO pakilimo aikštelės. Netoli Linkamario kaimelio (Murmansko apskritis, Rusija), visai palei pat sieną su Suomija rastos koncentrinės betoninės struktūros – paprasčiausi betoniniai fortai, skirti gintis nuo priešo artilerijos.
Sovietų povandeniniai laivai šią Barenco jūros teritoriją ir pakrantę iš nacių atkovojo 1944 m. spalio 12 d. Įlanka tapo Raudonosios armijos uostu. Netrukus netoliese buvo pastatytas ir sovietinių povandeninių laivų statykla. Todėl jos apylinkės ir buvo taip kruopščiai saugomos nuo pašalinių akių.
Taigi, jokių NSO. Tik seni betoniniai nacių fortai.
