Į profesionalias trasas – iš gatvės
Giedrius Jurevičius prisimena, kad jo kelias į automobilių sportą prasidėjo 2001 metais, pasirodžius pirmajai populiaraus filmų ciklo „Greiti ir įsiutę“ daliai.
„Neabejoju, kad šis filmas paliko didelį įspūdį ne vienam šiandieniniam drag‘o lenktynininkui ir be abejo, pastūmėjo į šį sportą. Iki tol drag‘as, kaip automobilių sporto šaka, buvo palyginti mažai kam žinomas. Tuo metu dar ir informacijos rasti buvo gerokai sudėtingiau, nei dabar.
Taigi, susižavėjęs šia sporto šaka, kaip ir daugelis, pradėjau dalyvauti nelegaliose gatvės lenktynėse. Tai buvo lengviausias ir tuo metu pakankamai populiarus būdas parodyti save. Bėgant laikui, atsirado entuziastų, kurie pradėjo organizuoti renginius uždarose aikštelėse, užgimė ir čempionatų idėja. Pradėjo keistis ir pačių žmonių požiūris, supratę, kad filmuose rodomos lenktynės – ne pats tinkamiausias ir saugiausias pavyzdys, taip vadinami „kelių ereliai“ persikėlė į profesionalias trasas, taip pat organizuojami ir vyksta kasmetiniai Lietuvos Drag lenktynių čempionatai.“, – pasakoja sportininkas.
Drag‘o lenktynėms sukonstruotas bolidas
Žmonės, besidomintys drag‘o lenktynėmis, nesunkiai atpažįsta 2012 metais į mūsų šalį atvežtą „Altered Fiat Topolino“ bolidą, kurį vairuoja Giedrius. „Altered Fiat Topolino“ – specialiai drag‘o lenktynėms paruoštas bolidas, su kuriuo 2015 metais Giedrius tapo Lietuvos drag‘o čempionu. Su juo jis pasiekė ir ne vieną greičio rekordą, didžiausias iš jų – 402 metrų atstumas, įveiktas 307 km/val. greičiu.
Šis drago automobilis išskirtinis tuo, kad tai – ne kėbulinė mašina. Kėbulinės mašinos dėl savo galingumo, svorio ir mechaninių parametrų yra labai brangios paruošti drag‘o lenktynėms, be to, jos dažnai būna ir yra ne tokios greitos. „Altered Fiat Topolino“ bolidas, palyginus su kėbulinėmis mašinomis – pigesnis konstruoti ir išvysto kur kas didesnį greitį nei dažna kėbulinė mašina. Nuo įprasto automobilio bolidas skiriasi tuo, kad neturi pakabos, stabdžius turi tik galinių ratų ašis. Pagrindinis bolido stabdymas trasoje vyksta dviem išskleidžiamais parašiutais, kurie skleidžiami įveikus reikalingą lenktynių trasos atstumą laikui. Tokios konstrukcijos automobiliais JAV sportininkai važiuoti ir dalyvauti lenktynėse pradėjo jau 1966-aisiais, todėl galima teigti, kad tai – amerikietiško tipo bolidas.
„Į tokį automobilį įsodintumėte tikrai ne kiekvieną. Reikia turėti drąsos, patirties ir suvokimo, nes šiuo bolidu vystomi be galo dideli greičiai, nuo ko atsiranda ir didelės apkrovos vairuojančiajam Kol kas, tai – greičiausia drag‘o mašina Lietuvoje ir Latvijoje.
Nors šiandien pasiekiu didelius greičius, tačiau iki to buvo ilgas kelias mašinos tobulinime. Pirmieji ryškesni rezultatai pasirodė tik po kelių metų treniruočių šia mašina. Bolido motoras, greičių dėžė ir daugelis kitų detalių – amerikietiški, todėl viską perprasti nebuvo lengva. Reikėjo susipažinti su tuo, kaip valdyti bolidą, kaip tvarkytis su mechaniniais lūžiais, svarbiausia - kaip greitai ir saugiai jį suvaldyti. Kaip ir visur, čia reikalinga praktika ir ne per vieną sezoną išlavinti vairavimo įgūdžiai. Reikia priprasti, treniruotis, nuolatos bandyti ir važiuoti“, – teigia G. Jurevičius.
Greičio rekordais pasigirti galintis sportininkas sako, kad svarbiausia savybė drag‘o lenktynininkui – reakcijos laikas. Pasak jo, finaliniuose važiavimuose dažnai laimi ne tas, kurio automobilis greitesnis, o tas, kuris parodo geresnį reakcijos laiką startuodamas.
Laimėjimas – tik pridėtinė vertė
Giedrius Jurevičius dalyvauja įvairiose drag‘o lenktynėse ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse: Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Anglijoje, Rusijoje. Paklaustas, ką mano apie esminius drag‘o kultūros skirtumus skirtingose šalyse, sportininkas teigia, kad užsienyje sportininkai labiau atsipalaidavę, į varžybas eina lyg į šventę, kur turi progą susitikti ir pabendrauti, pasidalinti techninėmis žiniomis ir įvairiose drag‘o varžybose įgyta patirtimi Daugelis dalyvių važiuoja su specialiai lenktynėms sukonstruotais automobiliais, o varžybų laimėjimas – labiau pridėtinė vertė, nei esminė motyvacija. Tokio požiūrio laikosi ir Giedrius.
„Važiuoju jau daug metų ir laimėjimų turiu daug. Dabar jau kur kas svarbiau nei laimėti, man yra galimybė važiuoti į drag‘ui tinkamas ir gerai paruoštas trasas, dalyvauti tarptautiniuose renginiuose, kur susirenka gražūs ir unikalūs automobiliai, susipažinti su žmonėmis, sužinoti, kuo jie gyvena, ką konstruoja, kokius rezultatus yra pasiekę Taip pat norisi parodyti ir savo techniką, ir kaip ji veikia.
Nei vienoje šalyje vykstančios drag‘o varžybos negali pasiūlyti tokių laimėjimų, kad dalyvavimas šiame sporte atsipirktų finansine prasme Reikia susitaikyti su tuo, kad užsidirbti iš šios veiklos nepavyks. Tai kodėl gi nepraleidus laiko taip, kad būtų įdomu ir smagu? Žinoma, aukščiausios pakylos laiptelis apdovanojimų ceremonijoje yra malonus dalykas, bet aš pirmiausia važiuoju dalyvauti, o ne laimėti “, – tikina lenktynininkas.
Giedriaus akimis, Lietuvos sportininkai labai susikoncentravę ties aukščiausio rezultato siekimu. Kuomet jau nebegali priversti automobilio važiuoti greičiau, dėl techninių bei saugumo reikalavimų ateina metas, kada sportininkai gali tiesiog mėgautis tuo, kad atvažiavo į lenktynes ir nustoti per daug sukti galvą dėl aukščiausio rezultato. Drag‘o lenktynėse rodyti savo stabilų aukščiausią laiką taip pat nėra blogai. Jis sako, kad kartais noras laimėti žmones veda į pavojingas situacijas, dėl kurių kyla įvairios avarijos. Noras laimėti gali pakišti koją, jeigu nėra išsiugdyto jausmo ir suvokimo, kada yra laikas atleisti greičio pedalą.
Esminė įsitraukimo problema – trasos
Prisimindamas savo karjeros pradžią, kai pats dalyvaudavo nelegaliose lenktynėse, sportininkas užsimena, kad gatvės lenktynės Lietuvoje vyksta iki šiol ir vienintelis dalykas, kuris padėtų ištraukti potencialius profesionalus iš gatvių – tinkamos varžytis trasos.
„Stebėdamas drag‘o situaciją Lietuvoje pastebiu, kad mums labai trūksta profesionalių, gerai įrengtų trasų, o tai stabdo jaunų žmonių susidomėjimą legalia autosporto veikla. Manau, kad prie pritaikytų ir tinkamų trasų įrengimo turėtų prisidėti ne tik Lietuvos automobilių sporto federacija, bet ir mūsų valstybė.
Lietuvių technika bėgant metams tik gerėja, greičiai didėja, o tai reikalauja ir saugių, profesionalių treniruočių. Jauną žmogų sunku sudominti ir motyvuoti jį važiuoti blogoje trasoje. Turėtų būti pagalvojama apie tai, kad blogos trasos kenkia ne tik automobiliui, tačiau yra nesaugios ir patiems lenktynininkams, ir žmonėms, susirinkusiems stebėti varžybas ir palaikyti mėgstamą sportininką. Iš karto pradėti važiuoti užsienio varžybose – brangu ir reikalauja patirties, todėl reikėtų ieškoti išeičių čia“, – neabejoja G. Jurevičius.
Sportininkas teigia, kad pats stengiasi važiuoti tik į saugias ir tvarkingas, tinkamą sukibimą bei lygų ir ilgą stabdymo kelią turinčias trasas. Drag‘as – didelio greičio reikalaujanti sporto šaka, todėl rizikuoti ant nelygios trasos – neprotinga ir pavojinga ne tik pačiam sportininkui bet ir lenktynes stebintiems žiūrovams.
Lietuviai užsienio lenktynėse – laukiami ir gerbiami
Giedrius Jurevičius autosporto pasaulyje sukasi jau 14 metų. Sportininko teigimu, per tą laiką labiausiai pasikeitė ir patobulėjo techniniai reikalavimai automobiliams.
„Per tuos metus, kuomet pirmą kartą sėdau prie sportinio automobilio vairo, labiausiai patobulėjo techniniai reikalavimai automobiliams – jie tapo griežtesni. Taip pat didesnis dėmesys Lietuvoje pradėtas skirti žmonių saugumui. Kalbant šia tema, manau, kad Lietuva galėtų imti pavyzdį iš vakarų valstybių – Vokietijos, Anglijos. Šiose šalyse saugumo reikalavimai – be galo aukšti ir nuolat tobulinami.“, – sako G. Jurevičius.
Penkerius metus užsienio lenktynėse dalyvaujantis drag‘o lenktynininkas neabejoja, kad Lietuvos sportininkams reikėtų nepabijoti išvažiuoti į užsienio lenktynes ir pasižiūrėti gerųjų pavyzdžių bei pasidalinti ir savo patirtimi.
„Nereikia ypatingai didelių pastangų norint išvažiuoti į užsienio lenktynes, nes visos jos – atviros. Žinoma, čia atsimušame į piniginį klausimą, tačiau dauguma užsienio organizatorių patys kviečia dalyvius iš kitų šalių, noriai juos priima ir net sutinka padaryti nuolaidas startiniams mokesčiams ar suteikti kitokias lengvatas greitiems, išskirtiniams, akį traukiantiems automobiliams.
Kitais metais, kartu su asociacija „Greitų automobilių ambasada“ bandysime ir kviesime daugiau lietuviškų drag‘o automobilių važiuoti kartu į užsienio trasas. Turiu užmezgęs nemažai ryšių su užsienio organizatoriais, tad tikiu, kad jie mielai mus priims ir palaikys, o mes garsinsime Lietuvos automobilių sporto vardą pasaulyje“, – ateities planais dalijosi Giedrius.
