As visada galvojau apie tai, kodel soc. remtinas geriau valgo uz ta, kuris islaikomas tevu..... KODEL?

Man kaip iskilo toks socialinio teisingumo klausimas. Kodel zmones, kuriu neremia tevai, yra labiau remaimi uz tuos, kuriu tevai nuosirdziai dirba valstybei, turi didesnes pajamas, sukuria didesni nacionalini produkta, bet ju vaikams niekas jokiu nuolaidu netaiko? Skaudu ziureti ,kai valgykloje socialiai remtinas valgo sociau uz tevu islaikoma. Juk visi studentai is esmes jau suauge zmones, gali patys dali laiko dirbti....

Man kaip iskilo toks socialinio teisingumo klausimas. Kodel zmones, kuriu neremia tevai, yra labiau remaimi uz tuos, kuriu tevai nuosirdziai dirba valstybei, turi didesnes pajamas, sukuria didesni nacionalini produkta, bet ju vaikams niekas jokiu nuolaidu netaiko? Skaudu ziureti ,kai valgykloje socialiai remtinas valgo sociau uz tevu islaikoma. Juk visi studentai is esmes jau suauge zmones, gali patys dali laiko dirbti....

Man kaip iskilo toks socialinio teisingumo klausimas. Kodel zmones, kuriu neremia tevai, yra labiau remaimi uz tuos, kuriu tevai nuosirdziai dirba valstybei, turi didesnes pajamas, sukuria didesni nacionalini produkta, bet ju vaikams niekas jokiu nuolaidu netaiko? Skaudu ziureti ,kai valgykloje socialiai remtinas valgo sociau uz tevu islaikoma. Juk visi studentai is esmes jau suauge zmones, gali patys dali laiko dirbti....

CIA TIKRAI TA PATI PURVANCEKIENE? SIULYCIAU NUEITI I JOS PASKAITAS, BUVAU GAL DVEJOSE, DAUGIAU NEKILO NORAS . . . :((((

Lietuvai jau seniai reikalingas privatus mokslas ir privati medicina - paskaiciuokim kiek dirbanciu studentu (tai reiskia neturinciu laiko lankyti paskaitas ir realiai studijuoti ) susimoka uz egzaminus , kad tik gautu bent zemiausia pazymi .Tas pats ir su medicina .Kai nustosim meluoti patys sau , tada ir reikalai pajudes i prieki .O kodel ne Britanijos modelis ? Ponios Baranovos argumentai pries man pasirode tik graziu fraziu kratinys .

GALAS!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!

"Tarp išsilavinimo ir pajamų nėra tokio tiesioginio ryšio"

yra atvirkstinis. Pvz. Skandinavijoj - kuo daugiau moteris mokosi, tuo maziau uzdirba (statistiskai). Lietuvoj tai butu dar akivaizdziau - paemus specialistus (medikus, ekspertus, policininkus...)

Esme - jumis rupintis ir galvoti uz jus turi ne valstybe o jus patys. Ir valstybe - tai ne sventa karve, nes neisivaizduojat kokiu "briliantu" valdzioj sedi. Tik tada, kai argumentuodami kiekvienam faktoriui (aplinkiniams ir kolegoms, valstybei, mokslo istaigai, uzdarbiui po mokslo atitinkamoj valstybej) duosit realu svori, rasit iseiti kuri jus tenkina labiausiai.

sistema tai, manau, gera [ar britai ja skundziasi?], taciau bijau, kad nebutu kaip su kitomis reformomis LT svietime [ir ne tik jame] - "norejom kaip geriau, isejo kaip visada". Pvz., profiliavimas mokyklose.
Siuo metu studijuoju III kurse. Svarstau, ar po to stoti i magistratura tos pacios krypties, ar rinktis panasios krypties bakalauro studijas. Bet jei jau uz viska reiks moketi, tai gal apskritai apie moksla ir darba uzsienyje reiktu galvoti? Nes dar ir gyventi is kazko reiks - vien karciomis mokslo saknimis sotus nebusi ...

Rinkos ekonomikos žynių siūlomas receptas netinka visoms gyvenimo sritims. Kalbant apie Anglijos studijų finansavimo šaltinius reikėtų kalbėti ir apie kitus Anglijos ekonominius rodiklius: realųjį darbo užmokestį, mokestines prievoles fiziniams ir juridiniams asmenims, verslo įkūrimo galimybes, įvairių dotacijų paskirstymo ir kontrolės mechanizmus.