Legendinis smuikininkas Gidonas Kremeris kartu su virtuozų muzikantų ir komikų duetu „Igudesmanas ir Joo“ bei kameriniu orkestru „Kremerata Baltica“ kviečia kritiškai ir linksmai pažvelgti į klasikinę muziką.
G.Kremeris netikėtai susivienijo su duetu „Igudesmanas ir Joo“, kurie ir patys sulaukė milžiniško populiarumo interneto svetainėje „Youtube“, kur sudomino per 15 milijonų žiūrovų. Todėl po pasaulį gastroliuojantys muzikantai į muzikinę kelionę - tragikomediją „Being Gidon Kremer“ kviečia ir Lietuvos publiką. Muzikantai Lietuvoje viešės tik vieną dieną. Sostinės Kongresų rūmuose spalio 25 dieną jie surengs du koncertus – ryte ir vakare.
Užsitarnavęs „ypatingo muzikanto ypatingiems žmonėms ypatingą reputaciją“, G.Kremeris scenoje „diriguoja“ mini spektakliams. Istorija prasideda mokyklos klasėje, kur mokytojas verčia savo mokinius maišyti įvairius muzikinius žanrus, įsakydamas orkestrui groti airiškus šokius, o J.S.Bachą paversdamas A.Piazzolla. Koncerto pabaigoje žiūrovas nukeliamas į įrašų studiją, kur itin entuziastingas prodiuseris terorizuoja atlikėjus savo reklaminėmis idėjomis. Visos šios beprotybės metu muzikantai trokšta griežti pirmuoju smuiku - būti G.Kremeriu, todėl jį mėgdžioja.
Svarbiausia koncerto tema - kinas, kurią tarp J.S.Bacho, A.Dvoržako, I.Dunajevskio, J.Haydno, A.Igudesmano, R.Hyung-ki Joo, G.Mahlerio, V.A.Mozarto, S.Prokofjevo, D.Šostakovičiaus, J.Štrauso šedevrų atpažinti padeda novatoriškos kompozitorių E.Morricone bei N.Rota kūrinių aranžuotės. Pop ir klasikinės muzikos kova. Kas laimės? Atsakymas į šį klausimą – jau netrukus Kongresų rūmų scenoje.
Kas: „Being Gidon Kremer. Muzikinė tragikomedija"
Kur: Vilniaus Kongresų rūmuose
Kada: spalio 25 d. 12h ir 19 h.
Idėjos ir scenarijaus autoriai: Gidonas Kremeris, Aleksejus Igudesmanas, Richardas Hyung-ki Joo; Prodiuseriai: Gidonas Kremeris ir "Only Hands Small Productions"; Garsas: Fredrikas Kjellinas; Apšvietimas: Peras Anderssonas.
„Being Gidon Kremer": klasikos muzikanto pakilimas ir nuopuolis
„Gyvename tokiame amžiuje, kai meną gožia rinkos ekonomikos tironija. Apie meno kūrinio kokybę sprendžiama iš pardavimų. Visi šnairuojame į pardavimų statistiką, vietas topuose ir trokštame žiniasklaidos dėmesio. Kiekvienas nori būti superžvaigžde! Dėl to dažnai pamirštame tikrąją muzikos prasmę: dvasią taurinančią jausmų ir intelekto sąjungą, intymią ir giliai jaudinančią sielos išraišką“, - sako smuikininkas Gidonas Kremeris. Jis tiki, kad žvilgsnis į muziką tarsi pro padidinamąjį stiklą žiūrovams leis atsitraukti saugiu atstumu nuo visokių komercinio „bukinimo“ formų.
Tik vieną dieną – spalio 25-ąją Lietuvoje viešėsiantys muzikantai - legendinis smuikininkas G. Kremeris kartu su virtuozų muzikantų ir komikų duetu „Igudesmanas ir Joo“ bei kameriniu orkestru „Kremerata Baltica“ į klasikinę muziką tragikomedijoje „Being Gidon Kremer“ kviečia pažvelgti kritiškai ir linksmai.
Svarbiausia koncerto tema - kinas, kurią tarp J.S.Bacho, A.Dvoržako, I.Dunajevskio, J.Haydno, A.Igudesmano, R.Hyung-ki Joo, G.Mahlerio, V.A.Mozarto, S.Prokofjevo, D.Šostakovičiaus, J.Štrauso šedevrų atpažinti padeda novatoriškos kompozitorių E.Morricone bei N.Rota kūrinių aranžuotės. Scenoje verda pop ir klasikinės muzikos kova.
Užsitarnavęs „ypatingo muzikanto ypatingiems žmonėms ypatingą reputaciją“, G.Kremeris scenoje „diriguoja“ mini spektakliams. Istorija prasideda mokyklos klasėje, kur mokytojas verčia savo mokinius maišyti įvairius muzikinius žanrus, įsakydamas orkestrui groti airiškus šokius, o J.S.Bachą paversdamas A.Piazzolla. Koncerto pabaigoje žiūrovas nukeliamas į įrašų studiją, kur itin entuziastingas prodiuseris terorizuoja atlikėjus savo reklaminėmis idėjomis. Visos šios beprotybės metu muzikantai trokšta griežti pirmuoju smuiku - būti G.Kremeriu, todėl jį mėgdžioja.
GIDONAS KREMERIS
Latvių, žydų, švedų, vokiečių, rusų, šveicarų kilmės smuikininkas Gidonas Kremeris visą vaikystę grojo sekdamas tėvo patarimu būti „dešimt kartu geresniam už visus“. Todėl smuikininką sėkmė lydėjo daugybėje tarptautinių konkursų, jis dirbo kartu su talentingiausiais pasaulio dirigentais.
Kadangi Gidono niekada nežavėjo mintis visą gyvenimą groti tuos pačius dešimt populiariausių koncertų smuikui, jis nuolat ieškojo naujų talentų ir surengė nesuskaičiuojamą gausybę pasaulinių premjerų, kuriose atliko tokių kompozitorių kaip Alfredas Schnittke, Arvo Pärtas, Astoras Piazzolla, Luigis Nono, Giya Kancheli, Sofia Gubaidulina, Philipas Glassas, Leonidas Desiatnikovas ir Johnas Adamsas, kūrinius.
Jis įrašė apytiksliai milijoną kompaktinių plokštelių, iš kurių keletas pelnė reikšmingus apdovanojimus. G.Kremerio įrašai, nepaisant to, kad apie juos dažnai kalbama, beveik niekada nepatenka į populiariausiųjų sąrašus, ir jis tuo labai didžiuojasi.
Gidonas Kremeris, kartais žinomas kaip Gimdenas Raineris ar Gidonas Gidoffas, parašė storą rankraštį, kuriame leidosi į savo praeities gelmes, nagrinėjo santykius su muzikantais, valdininkais ir keletu žaviausių moteriškos lyties egzempliorių, pasižymėjusių ypatingais gabumais sujaukti jo gyvenimą. Šiuose memuaruose, išsidriekusiuose per 700 puslapių, atsirado užtektinai medžiagos kelioms knygoms, kurios buvo išverstos į ne vieną kalbą.
ALEKSEJUS IGUDESMANAS
Smuikininkas Aleksejus Igudesmanas gimė Leningrade. Jis nėra laimėjęs jokiuose konkursuose, iš esmės dėl to, kad jokiuose ir nedalyvavo. Mokydamasis prestižinėje Yehudžio Menuhino mokykloje perskaitė visas Bernardo Shaw, Oscaro Wilde‘o ir Antono Čechovo pjeses, kurios nepadėjo geriau griežti smuiku, tačiau leido pajusti tam tikrą pranašumą prieš kukliau apdovanotus intelektu, bet daugiau repetuojančius bendramokslius.
Sėkmingą karjerą jis pradėjo po studijų Vienos konservatorijoje grodamas, kurdamas muziką ir aranžuotes savo styginių trio „Triology“. Trio įrašė keletą plokštelių BMG kompanijai, dirbo su Holivudo įžymybėmis.
A.Igudesmano gyvenimas neatsiejamas nuo kūrybos, dažnai kurti muziką jis nesiliauja net atsigulęs miegoti. Anot kritikų, jo muzika neretai sukelia nesaugumo jausmą, bet leidėja – kompanija „Universal Edition“ didžiuojasi jo darbais.
Būsimojo dueto „Igudesmanas ir Joo“ partneriai susipažino mokykloje. Nors iš pradžių nesutarė ir aplinkiniams dažnai tekdavo juos susikivirčijusius taikyti, kad nepradėtų skraidyti kėdės ir natų stovai, A. Igudesmanas ir Richardas Hyung-ki Joo surado bendrų taškų. Bendradarbiaudami jie sukūrė muzikinį spektaklį „Mažoji nakties košmaro muzika“ ir leidosi po pasaulį juokinti žmonių.
Šį muzikinį spektaklį išgirdęs G.Kremeris panoro prisijungti prie linksmybių. Taip gimė „Being Gidon Kremer. Muzikinė tragikomedija“. Nuo tada „Igudesmanas ir Joo“ muzikantai milijoną kartų rašė ir perrašė spektaklio scenarijų ir dabar džiaugiasi pagaliau sutarę dėl to, kas patinka visiems trims. Na, bent iki tol, kai Gidonas sugalvos dešimt naujų būdų, kaip apversti viską aukštyn kojomis!
RICHARDAS HYUNG-KI JOO
Richardas Hyung-ki Joo – korėjietiškos kilmės britas, pianistas. Anot gimdytojų, pirmuosius komiko talento požymius parodė dar vystykluose, o netrukus įrodė ir meilę muzikai. Tėvai rasdavo jį įrašų parduotuvėje, ištisas valandas klausantį visko: nuo V.A.Mocarto iki „Bee Gees“.
Būdamas aštuonerių pradėjo mokytis skambinti pianinu ir po dvejų su puse metų laimėjo stipendiją Yehudžio Menuhino mokykloje. Ten jis suprato atsidūręs tarp vunderkindų ir buvo įsitikinęs, kad jį iš mokyklos išspirs. Nors iš tiesų niekas jo „neišspyrė“, tik „apspardė“ bendramoksliai. Vienas jų - A.Igudesmanas. Po tokios skaudžios patirties Joo išrado naują skambinimo pianinu būdą, žinoma kaip „Pianino karate“. Nepaisant sunkumų mokykloje, tie metai tik sustiprino jo meilę klasikinei muzikai. Jis pradėjo ieškoti būdo, kaip perteikti tą nuostabią muziką platesnei publikai. Ši svajonė neseniai išsipildė spektaklyje „Mažoji nakties košmaro muzika“.
Joo džiaugiasi ne tik grojęs kartu su daugybe garsių pasaulio atlikėjų. Pristatant Hyung-ki būtina paminėti ir kitus jo pasiekimus. Jam priklauso neoficialus greičiausio dantų išsivalymo rekordas, filmo „Misija neįmanoma“ pažiūrėjimas aštuonis kartus per 23 valandas ir daugiau nei 500 skirtingų tipų juoko repertuaras, kurį jis vieną dieną tikisi įrašyti garsioje įrašų kompanijoje.
„KREMERATA BALTICA“
1996 m. Gidonas Kremeris įkūrė „Kremerata Baltica“ kamerinį orkestrą ir nuo to laiko yra pagrindinis kolektyvo rėmėjas bei vadybininkas. Visų nuostabai, jis dar sugeba atlikti savo, kaip artisto, pareigas, kurioms dažnai gresia pavojus dėl jo užimtumo administraciniais reikalais.
„Kremerata Baltica“ (sutrumpintai neretai vadinama tiesiog KB) koncertavo visame pasaulyje, išskyrus Antarktidą ir kelias šalis, tokias kaip Namibija, Šiaurės Korėja ir Prancūzų Gajana. Nepaisant muzikantų kaitos KB visuomet išlieka jaunas orkestras. Atėjus keliems naujiems nariams ir jokiu būdu neskaičiuojant meno vadovo metų, amžiaus vidurkis tėra 28-eri. Orkestras per metus sugroja maždaug 60 koncertų.
Nepaisant gandų apie klasikinės muzikos verslo pasaulio krizę, KB yra pasirašiusi sutartis su keliomis įrašų kompanijomis, o 2002 m. netgi laimėjo visų geidžiamą GRAMMY statulėlę už albumą „Po Mocarto“. Deja, kolektyvas vis dar vargsta dėl finansinės paramos, visai kaip jų albumo bendrapavardis.
Vis dėlto KB toliau koncertuoja ne tik salėse su puikia akustika, bet ir kruiziniuose laivuose Viduržemio jūroje, Italijos miškuose, Sibiro saunose, Turkijos bankuose, Graikijos automobilių aikštelėse, šalia Londono pietų krantinės ir netoli Kinų sienos. Po „Kino ir komedijos“ gastrolių su „Igudesmanu ir Joo“ KB tikisi pradėti pardavinėti suvenyrus: „Kremeratos Balticos“ melodijas telefonui, savo vardo šokoladus ir nepertraukiamas stygas iš titano. Netrukus klausytojus pradžiugins ir KB muzkinis albumas. Jame - 5 V.A.Mozarto koncertai smuikui, įrašyti gyvai su G.Kremeriu.
Trumpas pokalbis prieš koncertą
G.Kremeris: „Tragikomedija „Being Gidon Kremer“ – pats tikriausias nuotykis“
- Jūsų smuikas moka ir juoktis, ir verkti. O ką juokas ir liūdesys reiškia Jums pačiam?
- Humoras ir juokas lyg muzika ir emocijų kalba, kuri atgaivina žmogų ir yra jam be galo svarbi. Dairydamasis aplink dažnai matau, kaip lengvai daugumą iš mūsų įtakoja reklamos ir kitos netikros vertybės. Tai mane liūdina. Ypač, kai tai taip traukia jaunus žmones, kurie užmerkia savo akis ir širdis klausydamiesi šlamšto, kurį jiems bruka internetas. Komercinis mus supantis triukšmas, retai leidžia mėgautis atradimo džiaugsmu.
Patikėkite, nebandau būti snobu. Mane traukia ir geras džiazas, ir kūrybingos asmenybės pop scenoje. Tik reikia mokėti atsirinkti. Atskirti meną nuo „o lia lia“ kultūros.
- Žiūrovų Jūsų koncertuose laukia daug staigmenų. Koks didžiausias netikėtumas scenoje yra nutikęs Jums pačiam?
- „Being Gidon Kremer“ – man pats tikriausias netikėtumas ir nuotykis. Tai nuotykis, kuris pareikalavo daug darbo. Jau maždaug trejus metus aš tarsi apsėstas šiuo projektu. Tai istorija ne vien tik apie mane, bet ir kiekvieno artisto vietą ir vaidmenį visuomenėje, apie mūsų visų galimybes suvokti tikrą muziką. Štai kodėl skelbiame, kad išvysite klasikos muzikanto pakilimą ir nuopuolį.
- Atrodo, kad muzikantai scenoje groja ypatingai lengvai, tiesiog savo malonumui. Kaip jiems taip pavyksta?
- „Kremerata Baltica“ egzistuoja jau beveik 13 metų. Mes tapome tarsi šeima, kuri nori su aplinkiniais pasidalyti aistra muzikai. Koncertuodami visame pasaulyje visuomet stengiamės pristatyti kažką nekasdieniško ir ypatingo. Toks yra ir šis pasirodymas. Muzikinė tragikomedija reikalauja neįprastų muzikantų pastangų, nes jie scenoje ne tik groja, bet ir vaidina.
Didžiuojuosi „Kremerata Baltica“‘ muzikantais. Kiekvienas jų šiam išbandymui, kurį galima vadinti ir nuotykiu, yra puikiai pasiruošęs. Nežinau nė vieno kito tokio visomis prasmėmis gyvo orkestro.
- Kaip vertinate Lietuvos publiką? Ar ji moka juoktis?
- Vilnius buvo pirmasis svetimos šalies miestas, kur atvykęs iš Latvijos, surengiau pirmąjį savo rečitalį. Todėl galiu sakyti, kad Lietuvos publiką pažįstu nuo jaunystės. Manau, kad ji puiki – moka pasirinkti,vertinti ir įsiklausyti. Neabejoju, kad kiekvienas, kuris gali priimti tikrą muziką, kūrybingą pasirodymą, gali ir nuoširdžiai juoktis.
