Gerų manierų mokyklos grįžta į madą, daro išvadą Lisa Bannon dienraštyje “Wall Street Journal”, pasidomėjusi vienos seniausių Amerikos etiketo mokyklos istorija. Tai, kas Europoje senovėje sieta su didikų dvarais ir aukštuomenės etiketu, Amerikoje praėjusį amžių įgavo pavadinimą “cotillion” - “kotiljonas”. Tai prancūziškas žodis, reiškiantis “keturių porų šokį”. Anglų kalboje jis įgavo “pokylio ir gerų manierų” reikšmę.
Prie to prisidėjo mokyklos, kurias daugiausiai steigė imigrantai iš Europos. Pavyzdžiui, viena seniausių mokyklų “Gollatz Cotillion” paslaugas teikia jau 70 metų, pradėjusi nuo konservatyvaus, kažkada grynai baltųjų intelektualų ir verslininkų miesto Pasadenos Kalifornijoje. Tokiose mokyklose gydytojų, teisininkų, politikų, bankininkų, naftininkų ir pan. vaikai kelis mėnesius mokomi šokti valsą, fokstrotą ar ča ča, teisingai prie stalo naudoti servetėlę, t.y. laikyti ją ant kelių, prieš geriant iš taurės nusivalyti lūpas švelniai patapšnojant, sakyti tostą, ką daryti su trimis šakutėmis ir peiliais, kuo skiriasi kasdienė, pusiau oficiali ir oficiali kviestinių pobūvių kategorija ir t.t. Merginos pratintos prieš valgant nusimauti baltas balines pirštinaites, vaikinai - apatinę vienaeilio švarko sagą visad palikti neužsegtą ir kt.
Senosios “Gollatz” mokyklos įkūrėja, imigrantė iš Vokietijos V. Gollatz pripažįsta, kad šis būrelis tapo tam tikro aukštuomenės rato ryšių palaikymo priemone: į mokyklą būdavo galima patekti tik gavus rekomendaciją ir pakvietimą - tuo rūpindavosi vadinamieji “patronių komitetai”, kurių užduotis buvo verbuoti mokinius. Tokia tvarka laidavo, kad visi “kotiljonų” nariai gerai vieni kitus pažinojo.
Aukštuomenėje gerai žinota, kieno vaikas kurion mokyklon eina, o katras niekur nepakviestas. Auklėtinių pobūviai tapdavo proga susitikti ir tėvams, tad gerų manierų mokykla peraugo į prestižinį, rinktinį klubą, o tai ilgainiui virto galingu reklaminiu magnetu kaip galimybė įžengti į įtakingųjų pasaulį su savomis griežtomis manieromis ir elgesio taisyklėmis.
Bet išskirtinumo pamatai, ant kurių šios etiketo mokyklos buvo pastatytos, šiais laikais kelia problemų?
“Kotiljonų” bėdos prasidėjo su Vietnamo karu 8-ajame dešimtmetyje. Tada į madą atėjo bambas apnuoginantys džinsai, hipių sąjūdis, žolės rūkymas, feminizmas ir tokia muzika kaip grupės “The Doors”. Daugeliui pirštinėtos panelės su pūstomis suknelėmis atrodė pasiklydusios laike. Ir tokių mokyklų lankomumas akivaizdžiai smuko.
Kitas dalykas - Amerikoje tada įsigalėjo kova su rasine segregacija, kai kur netgi įvestos kvotos baltųjų ir juodųjų proporcijoms išlaikyti. Kažkada buvęs tik turtingųjų, vadinasi, baltųjų klubas, mandagumo pamokų verslas turėjo atrasti naują vietą pasaulyje, kuris atėjo iki hiphopo ir videožaidimų, kitų rasių praturtėjimo ir baltųjų persvaros mažėjimo.
“Gollatz” įkūrėja kadaise siuntė ranka rašytus pakvietimus ant paauksuoto reljefinio popieriaus siauram išrinktųjų būriui. Jos duktė ir mokyklos įpėdinė D. Gollatz šiandien siuntinėja tūkstančius brošiūrų tiesiai iš savo kompiuterio ir į kursus priima visus ateinančius.
Pasikeitė ir manieros, kurių mokoma: merginų nebereikalaujama pritūpti sveikinantis, o priešingai - tvirtai paspausti ranka ir nevengti žiūrėti į akis. Joms leidžiama pačioms įsipilti punšo ar pasiimti sumuštinį nuo padėklo, pačioms nusimesti nuo pečių megztuką. Baltos pirštinaitės nebėra privalomas atributas, o padėkos laiškus už kvietimą į pobūvį galima siųsti faksu arba elektroniniu paštu - nebūtinai rašyti ranka. Ir, žinoma, rasių bei tautų mišrainė tokiuose pobūviuose yra daugiau nei savaime suprantamas dalykas. Be to, atsirado tokios naujovės kaip trumpi užstalės etiketo ir bendravimo manierų kursai auklėtinių tėvams, kad tie neatsiliktų, bei DVD su svarbiausių etiketo reikalavimų santrauka, - tai siūlo Kalifornijos bendrovė “California Junior Cotillion”.
Sakėme, kad tai grįžta į madą?
Taip, kaip klasikinės prabangos atributas. Be to, daugeliui naujųjų turčių norisi, kad jų vaikai įžengtų į vadinamųjų “senų pinigų ratą” ir ten nebūtų pajuokos objektai, nemokėdami kalbėti, elgtis, rengtis ar šokti.
Nors daugelis savo vaikus leidžiančių tėvų pripažįsta, kad jų atžalos retai kada gauna progą gyvenime pritaikyti manierų mokykloje išmoktų šokių, svarbu, sako jie, kad tokiai progai pasitaikius netektų raudonuoti.
Kiek kainuoja tokios pamokos? Iškart po karo kainos sukosi apie 25 dolerius už 12 pamokų. Dabar “Gollatzo” mokykla prašo iki 300 dolerių už pusmečio kursą.
Parengė “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Andrius Kunčina
