Antradienį Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas Dūmai pateikė įstatymo projektą, kuriame numatoma iki 6 metų pratęsti prezidento kadenciją. Šis planas, apie kurį D. Medvedevas kalbėjo ir savo metiniame pranešime, kelia pagrįstas kalbas, kad į prezidento postą grįš šalį ir dabar de facto valdantis premjeras Vladimiras Putinas.
Cituodamas anoniminius šaltinius Kremliuje, dienraštis „Vedomosti“ dar lapkričio 6 dieną rašė, kad planai pratęsti prezidento kadenciją buvo priimti dar 2007 metais, kai prezidentu buvo V. Putinas. „Tai nebuvo D. Medvedevo improvizacija, reforma buvo sugalvota dar V. Putino valdymo laiku“ - rašoma dienraštyje. Čia pat kaip reformos autorius yra įvardijamas Kremliaus administracijos vadovo pavaduotojas Vladislavas Surkovas. Skelbiama, kad D. Medvedevas laikinai V. Putino įpėdiniu tapo tik tam, kad įvykdytų reikalingus Konstitucijos pakeitimus bei įgyvendintų kai kurias nepopuliarias socialines reformas. Po to, kai užduotis bus įvykdyta, į prezidento postą ilgam laikui turėtų grįžti pats V. Putinas.
Kaip teigia Laisvosios Europos radijas, Konstitucijos pokyčiai būtent dabar yra siūlomi neatsitiktinai. Globalinė ekonominė krizė bei naftos kainų nuosmukis šiuo metu kelia grėsmę sąlyginei Rusijos gerovei, kuri ilgą laiką buvo tiek V. Putino, tiek dabar D. Medvedevo populiarumo šaltinis. Finansinė krizė smogė Rusijos akcijų rinkai ir nacionalinei valiutai, dėl to išaugo nedarbo augimo baimė. Kai kurios žiniasklaidos priemonės netgi teigia, kad krizė sudrebino ir atskleidė nesutarimus Rusijos politiniame elite. Kalbama ir apie nesutarimus tarp D. Medvedevo bei V. Putino arba bent jau tarp jų komandų.
Iki šiol per ekonomines krizes Rusijoje atpirkimo ožiu dažniausiai tapdavo ministras pirmininkas. Jis būdavo atleidžiamas kartu su visa vyriausybe, o prezidentas įžengdavo į sceną kaip „Gerasis caras“, siekianti pasirūpinti tautos poreikiais. Tačiau, jei toks scenarijus galėdavo suveikti praeityje, kai, tarkime, Borisas Jelcinas 1998 metais per finansinę krizę atleido premjerą Sergejų Kirijenką, tai dabar šis scenarijus visiškai neveikia. Vargu ar galima tikėtis, kad D. Medvedevas ryžtųsi atleisti galingiausią šalyje politinę figūrą – V. Putiną.
Tačiau pastarosiomis savaitėmis D. Medvedevui simpatizuojanti žiniasklaida vis griežčiau kalba apie V. Putiną. „Jei žmonės, kurių darbas yra susitvarkyti su ekonominėmis problemomis, iš tikro nesusidoroja su savo darbu naujomis gilėjančios krizės sąlygomis, tai galbūt reikia ieškoti naujų vadovų?“ - savo redakciniame straipsnyje klausė populiarus Rusijos internetinis portalas „Gazeta.ru“.
Kitą dieną toje pačioje svetainėje buvo išplatintas kitas redakcinis straipsnis, raginantis D. Medvedevą atsiriboti nuo V. Putino bei jo politikos.
Spalio 23 dieną dienraštis „Vremia Novostei“ žengė dar toliau ir metė iššūkį visai V. Putinos eros politikai, vykdytai nuo pat 2000 metų. Buvo kvestionuojamas tiek susidorojimas su „Yukos“ koncernu, Michailo Chodorkovskio įkalinimas, spaudos laisvės suvaržymas, nepriklausomų politinių partijų išnaikinimas.
„Legalios politinių partijų politikos sugrąžinimas, normalių televizijos transliacijų sugrąžinimas, radikalūs pokyčiai šalies atmosferoje paremtų finansinę sistemą kone labiau nei dosnios injekcijos iš iždo“ - buvo rašoma dienraštyje.
Tačiau D. Medvedevas šiais patarimais nesivadovauja. Priešingai, stumdamas Konstitucijos pokyčius, jis daro viską, kad padėtų V. Putinui grįžti į prezidento postą, kur jis vėl galėtų vaidinti gerą, visais besirūpinantį carą. Juk ekonominės krizės metu visi šunys kariami ant premjero, o V. Putinas jokiu būdu nenori, kad krizė smogtų jo populiarumui. Būtent todėl dabar ir skubinami visi konstituciniai pokyčiai, kurie leistų V. Putinui ilgam sugrįžti į prezidento postą.
