Kuchikame sake
Žmogaus seilių naudojimas fermentavimui Japonijoje žinomas taip pat ilgai, kiek yra auginami ryžiai. Džiomon laikotarpio metu valstiečiai sukramtydavo tokius krakmolinius produktus, kaip kaštonus, sorą ir grikiai, kad „paleistų“ rauginimo procesą.
Enzimas amilazė, kurio yra žmogaus seilėse, skaido produktuose esantį cukrų, ir laukinės mielės gali maitintis šiuo cukrumi, paversdamos jį alkoholiu. Kartu su ryžių eros pradžia atsirado pirmos sakės rūšys.
Šio gėrimo gamybai jauna nekalta mergaitė sukramtydavo kelias saujas ryžių ir gautą košytę išspjaudavo į didelį indą su likusiais ryžiais. Šis mišinys būdavo paliekamas raugintis, ir gaudavosi „Kuchikame sake“. Iki VII amžiaus atsirado švaresnių sakės gamybos būdų, ir kuchikame liko praeityje.
Šis gėrimas gaminamas pagal maždaug tą pačią technologiją, kaip ir kuchikame sake, tik šiuo atveju kramtomi ne ryžiai, o kukurūzai. Čiča taip pat tūri tūkstančio metų istoriją: inkų imperijoje buvo ruošiamos specialios merginos, kurios mokėsi gaminti čičą ritualams. Čičą iki šiol gamina kai kuriuose Centrinės ir Pietų Amerikos regionuose, ir gamybai iki šiol naudoja žmogaus seiles.
Patiekalai su motinos pienu
Egzistuoja vienas jau paruoštas maistas, gaunamas tiesiai iš žmogaus kūno – motinos pienas. Jame yra visos medžiagos būtinos augančiam organizmui. Netgi suaugęs žmogūs, esant būtinybei, galėtų išgyventi, maitindamasis tik šia substancija.
O neseniai keli kulinarai-eksperimentatoriai pabandė pagaminti iš motinos pieno produktus, kurie dažniausiai yra gaminami iš karvių, avių ar ožkų pieno. 2011 metais Londono ledų gamybos kompanija pristatė skanėstą iš motinos pieno pavadinimu „Baby Gaga“. Pirmoji partija buvo išparduota vos per kelias dienas (vienos porcijos kaina siekė 14 svarų).
2010 metais Niujorko virėjas Danielis Angereris užsitraukė Sveikatos apsaugos ministerijos nemalonę dėl to, kad savo restorane „Klee Brasserie“ pardavinėjo sūrį, pagamintą iš savo paties žmonos pieno.
2011 metais vienoje iš to paties Niujorko galerijų buvo pristatyta laikina meninė instaliacija pavadinimu „Lady Cheese Shop“. Jos autorė Miriam Simun visiems norintiems paragauti įvairių sūrių rūšių, pagamintų iš motinos pieno.
Tiesa, su savo pienu namuose eksperimentuoja ir pačios motinos, sugalvodamos neįtikėtinus receptus. Pavyzdžiui, šių metų pradžioje, internete pasirodė keli tokie receptai – nuo jogurto iki lazanijos.
Sūris su žmogaus bakterijomis
Žmogaus organizmas taip pat gali įnešti savo indėlį į sūrio gamybą, net ir be motinos pieno. Biologė Christina Agapakis ir aromatų kūrėja Sissel Tolaas neseniai kartu pradėjo kurti sūrius, panaudodamos žmogaus bakterijas, gautas tarp rašytojo Michaelo Pollano kojų pirštų, iš jo burnos ir netgi bambos. Šis sūris sumanytas kaip alternatyva „steriliai“ vakarietiškai maisto sampratai. Tačiau pagrindinis eksperimento tikslas buvo unikalaus kvapo (ne skonio) sukūrimas.
Produktai su L-cisteinu, kurio yra žmogaus plaukuose
L-cisteinas – amino rūgštis, kuri dažnai naudojama tešlos kondicionavimui, gaminant duoną, ragaišius, picos padus ir t.t. Ši medžiaga daugiausia gaunama iš ančių plunksnų arba yra sintetinama laboratorijose, tačiau šaltiniu gali tapti ir žmogaus plaukai.
Kiek L-cisteino, esančio produktuose ant mūsų stalo, atsirado iš žmogaus plaukų, nežinoma. Tačiau 2010 metais amerikiečių žurnalas „Mother Jones“ apklausė eilę kompanijų dėl potencialios žmogiškos jų L-cisteino kilmės, ir kai kurios davė teigiamą atsakymą (kitos tvirtino, kad naudoja „ančių plunksnas“).
Produktai, kuriuose yra žmogiškos kilmės probiotikų
Jūs turbūt daugybę kartų girdėjote reklamą, kurioje pasakojama apie naudingas jogurtų ir kitų pieno produktų su naudingosiomis bakterijomis savybes. Tačiau tokiose reklamose niekada nekalbama apie šių bakterijų kilmę.
Ir tai yra visiškai suprantama, nes daugelis probiotikų, kurie turi teigiamą poveikį mūsų žarnyno veiklai, yra būtent iš žmogaus žarnų, o šio fakto paminėjimas turbūt nebūtų pats protingiausias marketingo sprendimas. Pavyzdžiui, pieno bakterija Lactobacillus casei Shirota buvo išskirta iš žmogaus išmatų.
