Praktinė nauda
Didžiausia tokio renginio nauda visuomenei, pasak jį organizuojančio Lietuvos žurnalistų autoklubo prezidento Valdo Valiukevičiaus, yra augantis vairuotojų sąmoningumas, teorinės žinios ir praktiniai įgūdžiai. Per 15-a metų be pertraukų vykusį konkursą jame dalyvavo daugiau nei 20 tūkst. žmonių, o dalis jų – daugiau nei po vieną kartą.
„Vairavimo žinias ir įgūdžius būtina reguliariai atnaujinti – tą suvokia nuolatiniai mūsų dalyviai, ne pirmus metus dalyvaujantys konkurse. O norinčius jėgas išbandyti pirmą kartą, galiu padrąsinti: net jeigu ir nepateksite į finalą ar neužimsite aukščiausių vietų atrankoje, teorinių bei praktinių pamokų gauta nauda bus neįkainojama ir pravers dalyvaujant eisme kiekvieną dieną“, - teigia V. Valiukevičius.
Konkurso atrankinių etapų metu dalyviai turės atsakyti į 30 teorinių klausimų apie Kelių eismo taisykles, automobilių techniką ir eismo subtilybes. Geriausiai atsakiusieji į teorijos klausimus bus pakviesti atlikti praktinių užduočių stovėjimo aikštelėse su „Toyota“ automobiliais bei kita įranga.
„Šių metų naujovė – visi atrankos etapai ir finalas vyks saugaus vairavimo slidžių dangų kompleksuose, tad praktinės užduotys daugeliui dalyvių bus nematytos. Tokios užduotys labai tinka norintiems patobulinti automobilio valdymo įgūdžius prieš artėjantį šaltąjį sezoną“, - kalbėjo konkurso organizatorius.
Svarbiausia eismo dalis
Kita šių metų „Geriausio Lietuvos vairuotojo“ konkurso naujovė taip pat susijusi su praktinėmis užduotimis. Šiemet geriausiais norintiems tapti vairuotojams gali tekti atskirti kokybiškas detales nuo prastų, pritaikyti kai kurias jų automobilio konstrukcijoje.
„Kiekvienas vairuotojas, kuris turi galimybę ir noro sudalyvauti tokiuose konkursuose, kelia savo supratingumo lygį, ko Lietuvos keliuose vis dar trūksta. Supratingumas kalba apie viską: ir apie kultūrą, išmanymą, techninius dalykus, bendravimą, pagalbą kelyje ir tiesiog bendrą išprusimą“, - kalbėjo su automobilių detalėmis susijusias užduotis rengsiančios įmonės „Bilstein Group“ pardavimų konsultantas Lietuvoje Donatas Barcys.
Jo teigimu, supratingumas pasireiškia net ir automobilio remonto metu: prireikus pakeisti, pavyzdžiui, guolį, jį rinktis daugeliui automobilių galima iš kelių variantų. Ką renkasi vairuotojai? Neretai – pigiausią detalę, neįvertindami, kad po metų ją vėl reikės keisti, tuo tarpu pasirinkus kokybiškesnę, apie pakartotinį keitimą bus galima pamiršti. Su detalių ilgaamžiškumu nemenkai susijęs ir eismo saugumas.
Kita naujovė – automobilių gesinimas. Tai sritis, kurią, pasak V. Valiukevičiaus, žmonės neretai be reikalo pamiršta. Lietuvos automobilių parkas yra vienas seniausių visoje Europos Sąjungoje ir transporto gaisrų čia kyla bene daugiausiai – vien per pirmuosius septynis 2017-ųjų mėnesius Lietuvoje degė 650 transporto priemonių.
Elektros instaliacijos gedimai transporto priemonėse sukelia 5 procentus visų gaisrų – tai yra daugiau nei neatsargus rūkymas (2,5 proc.) ar krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai (2,2 proc.).
„Prie konkurso sugalvojome prisijungti vien dėl to, kad parodytume žmonėms, jog gesintuvas yra svarbi saugumo priemonė. Žmogus, jo neturintis, rizikuoja ne tik savo automobiliu, bet ir svetimu turtu – ne kartą juk matėme, kaip stovėjimo aikštelėse kyla gaisrai. Be to, ir padėti kitiems gali pro šalį važiuodamas. Per savo praktiką pamatėme, kad didžioji dauguma žmonių bijo gesinti automobilį, o ir tie nebijantys kartais turi neveikiančius gesintuvus“, - pasakojo gesintuvų „Reinoldmax“ gamintojo vadovas Renaldas Juškevičius.
Jis teigia, kad gesintuvas automobilyje turėtų atkartoti vaistinėlės funkciją: skirtumas tas, kad pastaroji yra skirta suteikti pirmąją pagalbą žmogui, o gesintuvas – pirmoji pagalba automobiliui.
