Prie naktinio klubo Kaune nužudytas Vytenis Girnys, pasirodo, tapo geriausio draugo auka. Sielvarto prislėgta mylimojo netekusi Laura iki šiol negali susitaikyti su netektimi.
„Akistatos“ 12-ajame numeryje, straipsnyje „Jaunų žmonių meilei prieštarauja prokurorai?“ rašėme, kad įtariamajam nužudymu Mantvydui Anankai (24 m.) ir Indrei Baltrušytei (19 m.) neleidžiama susituokti. Pasirodžius šiam straipsniui, į redakciją paskambino nužudytojo mergina ir paprašė išklausyti jos istoriją.
„Jie nekantraudami laukia vestuvių dienos ir kelia isterijas, nes pareigūnai laikinai uždraudė susitikti? Bet juk jeigu labai myli, palauks ir susituoks, kai tam nebus kliūčių. O iš manęs galimybė ištekėti už mylimo žmogaus buvo atimta visiems laikams”, – sunkiai rinkdama žodžius sako nužudytojo Vytenio Girnio (29 m.) sužadėtinė Laura J. (34 m.). Per visą pokalbį jos veidu srūva ašaros. „Gyvenimas sustojo. Atsivėrė tuštuma ir nepakeliamas širdies skausmas. Jausmų, kuriuos išgyvenu pastaruosius mėnesius, žodžiais nupasakoti neįmanoma – kas to nepatyrė, vargu ar įstengs suprasti“, – sako Laura.
Neatpažįstamai pasikeitė
„Atskirai negalėjome ištverti nė dieną – tarsi oro imdavo trūkti artimo žmogaus. Net Vytenio mama vis sakydavo, kad man išvažiavus jis tampa kaip nesavas ir negali niekuo užsiimti – tik vaikšto iš kampo į kampą ir kalba apie mane, – pasakoja Laura. – Tai iš tiesų buvo meilė – jis dėl manęs galėjo pėsčiomis iš Kauno ateiti, o aš be jo neįsivaizdavau nė dienos savo gyvenime“. Moteris patikina, kad abu nebuvo galvas pametę paaugliai – Vytenis augino 10 metų sūnų, o ji pati taip pat seniai nebepuoselėjo rožinių svajonių.
Jausmai vilnietę Laurą su Kaune gyvenančiu Vyteniu suvedė prieš porą metų. Vis dažniau laiką leisdavo kartu, netrukus ėmė planuoti vestuves. Tačiau taip krupščiai ir ilgai planuotos Lauros ir Vytenio vestuvės neįvyks. Pernai spalio 31-osios naktį prie Kauno naktinio klubo „Metelica” V. Girnys buvo nužudytas.
Po dviejų savaičių, įtariamas šiuo žiauriu nusikaltimu, už grotų atsidūrė geriausias aukos draugas – M. Ananka...
„Iki šiol sunku patikėti, kad tai padarė būtent jis. Kai Vytenis su juo supažindino, Mantvydas man pasirodė linksmas vaikinas ir geras draugas”, – braukdama ašaras prisimena Laura.
Dažnai bendroje draugų kompanijoje laiką leisdavę Vytenis ir Manteliu draugų vadinamas M. Ananka artimai bendravo ne vienerius metus. Su vyresniu V. Girniu M. Ananka pasitardavo ir dėl svarbesnių sprendimų, ir dėl asmeninio gyvenimo reikalų. Pats vis dažniau į Vilnių pas sužadėtinę Laurą važinėdavęs V. Girnys kartu dažnai pasiimdavo ir draugą.
„Mantas neatpažįstamai pasikeitė po to, kai atsiet pats iškrito iš balkono. Man atrodo, kad iš balkono jis buvo išmestas sąskaitas su juo suvedinėjusių sėbrų. Niekam nebuvo paslaptis, kad M. Ananka priklauso vienai Kauno nusikalstamai grupuotei”, – pasakoja Laura.
Tapęs neįgalus ir be ramentų negalintis vaikščioti M. Ananka pasidarė arogantiškas, ciniškas ir piktas. Tačiau ir tada Vytenis nuo jo nenusisuko. Ligoninėje draugą lankydavęs ir jį slaugęs V. Girnys šiam vis užsimindavo dėl netinkamai pasirinktų draugų ir gyvenimo būdo, tačiau kartą jau teistas M. Ananka tik numodavo ranka. Tuo tarpu ateitį su Laurą susijęs Vytenis pradėjo vis mažiau laiko leisti su draugais ir kibo į mokslus – rudenį įstojo į perspektyvią specialybę Lietuvos žemės ūkio universitete. „Mačiau, kad Mantvydas Vyteniui pradėjo pavydėti. Vis pašiepiamai vadindavo „portugalu” (taip kauniečiai vadina sostinės gyventojus), su pavydu nužvelgdavo iš Vilniaus parsivežtus naujus drabužius, klausinėdavo, kiek visa tai kainavę”, – prisimena Laura.
Guodė žudikas
„Vytenis visada buvo apsuptas draugų. Jis niekuomet niekur neidavo be kompanijos, tačiau tą vakarą, kaip tyčia, prie jo prisidėti negalėjo joks draugas, tad į klubą jis patraukė vienas”, – lemtingojo vakaro detales prisimena Laura. Prieš vidurnaktį klube sutikti pažįstami pasiūlė kartu vykti pas juos į svečius, tačiau jis atsisakė ir liko „Metelicoje“. Klubo kameros užfiksavo, kaip po pusės trijų nakties Vytenį į lauką išsivedė vyras. Laura tikina, kad tai buvęs jo pažįstamas. O lauke jo jau laukė 5 jaunuoliai. Vienas iš jų – peiliu apsiginklavęs M. Ananka… Nespėjęs nė paklausti, kas atsitiko, V. Girnys buvo užpultas ir parverstas ant žemės. M. Ananka puolė jį badyti peiliu – ekspertai vėliau suskaičiuos net 14 dūrių…
Atlikę juodą darbą, nusikaltėliai spruko į nakties tamsą, o aplink merdintį V. Girnį susirinkę klubo lankytojai puolė kviesti greitąją. Jo gyvybė užgeso ligoninėje – mirė nukraujavęs.
„Nuolat spėlioju – ką buvo galima padaryti, kad Vytenis šiandien būtų gyvas? Kodėl medikai vos ne parą nesugebėjo sustabdyti kraujavimo? Kodėl į tą nelemtą klubą Vytenis išėjo vienas, pagaliau kodėl greitoji pagalba važiavo net pusę valandos?” – iki sielojasi Laura.
Tolesnes dienas ji prisimena lyg per rūką – į atmintį įsirėžė tik mylimojo laidotuvių diena, kuri, kaip sako Laura, buvo ir jų vestuvių diena. Šviesiu kostiumu apvilktam Vyteniui į atlapą Laura įsegė kalijos žiedelį. O pati savo gėlę perrišo juodu kaspinėliu...
Tuo metu ją raudančią prie mylimojo karsto guodė ne kas kitas, o... M. Ananka. „Jis vis mane ramino, kad viskas bus gerai, kad tai padarę asmenys gaus ko nusipelnę. Netgi nurodė galimus žudikus – neva nusikaltėlių pasaulio narius „agurkinius“, kuriems Vytenis neva buvo skolingas. Sakė, pats juos suras ir atkeršys”, – prisimena Laura.
Ruošėsi sprukti
Laura apstulbo sužinojusi, jog ką tik ją guodęs M. Ananka sulaikytas kaip pagrindinis įtariamasis V. Girnio nužudymu. „Niekaip negalėjau patikėti, tiesiog netilpo galvoje. Iš pradžių mane informavo, jog sulaikytasis M. Ananka yra tamsių plaukų. Puoliau jį ginti ir įrodinėjau pareigūnams, jog jis visada buvo šviesiaplaukis, tačiau netrukus sužinojau, kad plaukus jis nusidažė ketindamas sprukti į užsienį ir pasislėpti”, – pasakojo Laura.
M. Anankai atsidūrus už grotų, Laura jo daugiau nematė ir neturėjo galimybės paklausti, kodėl jis taip pasielgė. Moteris laukia teismo ir sako besitikinti, kad galbūt tada nors kiek apmalš širdį draskantis skausmas.
„Nesu prietaringa, tačiau kai grimavau susiūtą pašarvoto Vytenio veidą, iš rando kaktoje pasirodė kraujas. Jis ištryško kaip tik tuo metu, kai tarpduryje pasirodė gedinčiu ir sielvartaujančiu apsimetantis M. Ananka”, – keistus sutapimus prisiminė Laura.
Ji kas naktį sapnuoja Vytenį ir tiki, kad smurtine mirtimi mirusių žmonių sielos neranda ramybės tol, kol jų žudikai nesulaukia atpildo. O mintis, kad budeliu tapęs geriausias draugas „gedėdamas” tris dienas sėdėjo prie nužudytojo karsto, jos neapleidžia nė minutei.
Giedrė POTELIŪNAITĖ
