Aukštadvaryje (Trakų r.) gyvenanti Jadvyga Sereikienė matė ir šilto, ir šalto. Nors gyvenimas moteriai nešykštėjo išbandymų, šiandien ji švyti. Ir už tai labiausiai dėkinga sau. Kūną ir sielą pagydyti jai padėjo ne tik ilgi pokalbiai su vietovės monsinjoru, vizitai pas gydytojus, bet ir laukuose augančios įvairios žolės. Apie jas Jadvyga sužinojo dar vaikystėje, mat jos senelė gydė žolelėmis.
Tačiau žolininkė pripažįsta, kad nieko nebūtų pasiekusi, jei būtų nemylėjusi savęs. Tokios, kokia yra.
Visi keliai veda į Aukštadvarį
Šiandien J.Sereikienė gyvena name, kuriame gimė ir augo. Tiesa, taip buvo ne visada. Anksčiau ji gyveno ir Vilniuje, kur susipažino su būsimuoju vyru, ir Vievyje, kur augino vaikus, ir Panevėžyje, tačiau grįžo į gimtuosius namus. „Taip susiklostė aplinkybės. Mirė tėvai, o namo tokiame vaizdingame krašte parduoti nesinorėjo. Be to, iširo šeima, likau viena, todėl ir grįžau“, – pasakojo Aukštadvario gyventoja.
Čia ją pažįsta visi. Jadvyga dirba budėtoja mokykloje, siuva drabužius, kuria originalius paveikslus, tačiau labiausiai garsėja kaip miestelio žolininkė. „Gyvenu viena, bet nenuobodžiauju, turiu daug veiklos, kurią vadinu savo žaidimais. Skaitau daug knygų apie sveikatą, dvasinius dalykus. Romanų neskaitau, televizoriaus nežiūriu“, – kalbėjo moteris.
J.Sereikienė pripažįsta, kad anksčiau gyveno visai kitaip. Skaudūs gyvenimo įvykiai buvo taip smarkiai sukrėtę, kad moteris nebetikėjo, jog ateis diena, kai ji vėl galės džiaugtis. „Netekau dviejų iš trijų savo vaikų. Išsiskyriau. Susirgau. Tikiu, kad jei nebūčiau pradėjusi pati savęs gydyti, šiandien jau nebebūtų manęs tarp gyvųjų“, – apie gyvenimo iššūkius pasakojo žolininkė. Pagyti jai padėjo įvairios žolės ir jų nuovirai.
Įgimtas potraukis prie žolininkystės
Ir Jadvygos močiutė, ir mama rinko įvairias žoles. Jau vaikystėje ji žinojo, kad peršalimą gydo vienokia ar kitokia žolė. Anksčiau žmonės žolelių arbatos šiaip negerdavo. Tai buvo gydymo priemonė. „Gydytojų mažuose kaimuose nebūdavo, todėl žmonės patys rinkdavo vaistažoles, ieškodavo būdų, kaip pasveikti, jaustis geriau“, – prisiminė aukštadvarietė. Šiandien moters namuose stovinčios spintos prigrūstos ne drabužių, o maišų su džiovintomis žolėmis. Stalčiuose taip pat telpa ne tik įvairios knygos ar kitokia literatūra, bet ir buteliukai su užpiltomis žolių šaknimis.
„Kiaulpienės, debesylai, taukės, varnalėšų ir valerijono šaknys – tai pagrindinės žolės. Stengiuosi visada jų turėti“, – sakė moteris. Ji iki šiol atranda vis naujų žolių. Kai kurias jų augina savo kieme. Savo žiniomis ji pasidalija ir su kaimynais, pataria, kur, kada ir kokias žoles rinkti, ką jomis gydyti. J.Sereikienė pripažįsta, kad nemažai informacijos randa internete.
„Šios naujovės atsiradimas pakeitė mano gyvenimą. Informacija tapo prieinama. Anksčiau gėriau daug vaistų, todėl ėmiau domėtis jų sudėtimi. Supratau, kad daugelį sudėtinių dalių sudaro laukuose augančios žolės“, – patirtimi dalijosi žolininkė. Moteris gailisi, kad to nesuprato anksčiau.
Pyktis ir stresas – didžiausi priešai
2003-iaisiais palaidojusi sūnų ir išsiskyrusi su vyru, Jadvyga sunkiai susirgo, vos įstengdavo pasikelti iš lovos. Moteris aplankė daugybę gydytojų, atliko šimtus tyrimų, bet geriau nepasijuto.
„Išgyvenau didžiulį stresą, netekau artimų žmonių, jaunėlei dukrai tebuvo penkiolika metų, ant visų pykau“, – savo išgyvenimus prisiminė Aukštadvario gyventoja. Jokie vaistai nepadėjo. „Mintys vėlėsi, degiau pykčiu, niekaip negalėjau atleisti žmonėms. Visus kaltinau, tik ne save“, – pasakojo moteris.
Netrukus aplink Jadvygą ėmė spiestis panašių emocijų apsėsti žmonės. Kartu jie save ramindavo alkoholiu. Gyvenimas sparčiai riedėjo žemyn. Tačiau J.Sereikienė laiku suvokė, kad reikia kažką keisti, bandyti sau padėti kitomis priemonėmis. Dvasinę pusiausvyrą rasti moteriai padėjo miestelio monsinjoras.
„Jis mane mokė, auklėjo, kalbėjo su manimi. Dabar kiekvieną sekmadienį turiu eiti į bažnyčią, nebegaliu gyventi be šių pokalbių. Pasikeitė draugai, žmonės aplink. Atsirado meilė ir sau, ir kitiems“, – teigiamus pokyčius vardijo žolininkė. Ji pastebi, kad tokių žmonių, kurie savęs nebemyli, yra labai daug.
„Didžiulė nemeilė sau, savo kaimynui, savo artimiesiems. Begalinis žmonių pavydas, gobšumas. Tokia dabar visuomenė“, – tvirtino moteris. Ji pati prisipažįsta, kad visai neseniai išmoko vertinti paprastus dalykus. „Pajutau, kaip gera pasėdėti prie laužo, įbristi į tekantį vandenį. Anksčiau to nė nepastebėdavau“, – kalbėjo ji.
Naudinga žinoti
Kiaulpienė.
Didina apetitą, skatina šlapimo išsiskyrimą, gerina virškinimą, valo šlakus, stabdo bakterijų dauginimąsi.
Debesylas.
Gerina atsikosėjimą, kelia apetitą, skatina prakaito išsiskyrimą, slopina uždegimą, ramina.
Taukė.
Slopina uždegimą, naikina mikrobus, skatina ląstelių regeneraciją, gydo kaulų lūžius, greitina jų suaugimą.
Varnalėša.
Skatina šlapimo, prakaito, tulžies išsiskyrimą,valo kraują, slopina alergiją, gydo egzemą bei žvynelinę.
