Pagal KPP priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) sulaukė 124 paraiškų. Tarp jų yra ir plungiškės mokytojos Elenos Kazbarienės, turinčios ūkį Žlibinų seniūnijoje, paraiška. Moteris džiaugiasi, kad pasinaudodama šia KPP priemone, mišku jau užsodino 8 ha, o dar 2 ha žemės užsodins artimiausiu metu: „Keturis hektarus užsodinome 2007 metais, keturis – pernai, o dar dviem hektarams mišku užsodinti jau parengti visi reikiami dokumentai.“
Moteris sako, kad dėl miško ne visada sutaria su vyru Augustinu. Pagal seną kaimo žmonių sampratą vyras manė, kad kiekvienas žemės lopinėlis turi būti dirbamas – duoda naudos ar ne. Taip jau į kraują įaugę. Bet ilgainiui žemdirbiai suprato, kad medis stipresnis ir ilgaamžiškesnis už kvietrugį.
Žinoma, jei ne KPP parama, vargu ar ūkininkai būtų ryžęsi apželdinti dirbamą žemę mišku. Miškui įveisti reikia didelių lėšų. Kita vertus, tai – ilgalaikė investicija, liksianti vaikaičiams ir provaikaičiams.
Vaikystės svajonė
Ponia Elena neslepia, kad, dalyvaudama KPP priemonėje „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, ji gavo puikią progą įgyvendinti savo vaikystės svajonę.
Rengdamasi dalyvauti miško sodinimo projekte, moteris baigė miškininkystės kursus. Tai nebuvo būtina sąlyga norintiems dalyvauti paramos priemonėje. Ūkininkė mokėsi savo noru, gerai suprasdama, kad įgytos žinios visuomet pravers, mokslo ant pečių nešioti nereikės.
Elena džiaugiasi, kad pirmaisiais projekto metais sodintame miške jau porą raudonviršių rado. Ne todėl, kad grybauti bei uogauti jai būtų geriausias poilsis, o todėl, kad miškas jau dabar pradeda teikti naudą.
Reikalavimai negąsdina
Žemių savininkai, dalyvaudami minėtose KPP priemonėse, privalo laikytis tam tikrų įsipareigojimų. Pavyzdžiui, užsodinusieji žemės ūkio paskirties žemę mišku įsipareigoja 15 metų vykdyti su paraiška pateiktą miško želdinimo ir žėlimo projektą. O tie, kurie mišku nori užsodinti ne žemės ūkio paskirties ar apleistas žemes, projektą vykdyti įsipareigoja penkerius metus.
Pagal reikalavimus miškas turi būti įveisiamas tik iš projekte nurodytų rūšių medžių ir krūmų. Įveisiamo miško plotas taip pat neturi būti didesnis ar mažesnis nei nurodyta projekte.
Asmenys, kurie teikdami paraišką miško dar neįveisę, turi suskubti jį užsodinti per artimiausius tris miško želdinimo sezonus (rudens sezonas tęsiasi iki einamųjų metų gruodžio 15 d., o pavasario – iki liepos 1 d.). E. Kazbarienės miškuose dominuos trijų rūšių medžiai: eglės, juodalksniai ir beržai.
Už įveisimą ir priežiūrą
Pagal abi KPP priemones parama gaunama ir už miško įveisimą, ir už jo priežiūrą bei apsaugą. Miško įveisimo išmoka mokama tik tada, kai pareiškėjas NMA pateikia pažymą apie įvertintą miško želdinimo darbų kokybę. Tokią pažymą išduoda regionų aplinkos apsaugos departamentų (RAAD) rajonų agentūrų pareigūnai.
Pažymą pareiškėjai NMA teritoriniams skyriams turi pateikti per 60 kalendorinių dienų nuo jų išdavimo dienos, bet ne vėliau nei per tris galimus miško želdinimo sezonus.
Išmoka už įveisto miško priežiūrą ir apsaugą mokama kasmet penkerius metus. Paramos gavėjai, siekiantys gauti šią išmoką, NMA turi pristatyti RAAD rajonų pareigūnų išduotą pažymą apie miško želdinių ir žėlinių apskaitą. Ši pažyma NMA turi būti pateikta iki gruodžio 15 d. antraisiais ir ketvirtaisiais metais nuo to, kai miškas įveistas, jei jis pasodintas per rudens miško želdinimo sezoną, arba pirmaisiais ir trečiaisiais metais, jei pasodintas per pavasario miško želdinimo sezoną.
Kokybės įvertinimas
Pareiškėjas iki aštuntųjų metų pabaigos nuo miško įveisimo privalo NMA teritoriniam skyriui pateikti pažymą apie miško želdinių ir žėlinių kokybės įvertinimą. Jeigu želdiniuose vyrauja minkštieji lapuočiai medžiai, jų kokybė vertinama penktaisiais arba šeštaisiais metais nuo įveisimo. Jeigu vyrauja spygliuočių arba kietųjų medžių rūšys, pažymą reikia pateikti septintaisiais ar aštuntaisiais metais nuo to, kai miškas įveistas. Šias pažymas taip pat išduoda RAAD rajonų agentūros.
Pagal priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ išmokos gali būti mokamos ir už savaime mišku apaugusią apleistą žemę, tačiau vidutinis žėlinių amžius negali būti daugiau nei 5 metai. Tokiu atveju miško želdinių apskaita pirmą kartą daroma rengiant miško želdinimo ir žėlimo projektą. Antrą kartą apskaita vykdoma trečiaisiais metais nuo projekto sudarymo. Tais metais iki gruodžio 15 d. NMA ir reikia pateikti pažymą apie miško želdinių, žėlinių apskaitą.
Būtina atsodinti
E. Kazbarienė guodžiasi, kad nemažai želdinių teko atsodinti. Su gamta nepasiginčysi. Užėjo kepinanti sausra ir uždžiovino nespėjusius į dirvožemį įsikabinti medelius. Apie tūkstantį jų nudžiūvo. Pagal priemonės reikalavimus, jeigu dalis pasodintų medelių neprigijo ar dalis pasėtų sėklų nesudygo arba sudygo, bet vėliau želdiniai žuvo, jie per tris artimiausius miško želdinimo sezonus turi būti atsodinti, kad būtų įgyvendintas želdinimo projektas.
Atsodinęs žuvusius miško želdinius, paramos gavėjas iki einamųjų metų gruodžio 15 d. NMA turi pateikti atsodintų miško medelių pagrindinį miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifi katą ir įsigijimo dokumentus.
Keliami reikalavimai
Priemonės „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ pareiškėjai ir paramos gavėjai turėtų prisiminti, kad įveisiamo miško sklypas teikiant paraišką turi atitikti geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimus. O nuo 2009 m. pareiškėjai ir paramos gavėjai, dalyvaujantys priemonėje „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ turi laikytis kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų. Juos sudaro geros agrarinės bei aplinkosaugos būklės ir valdymo reikalavimai.
E. Kazbarienė mano, kad tokie reikalavimai – net ne prievolė, o malonumas. Moteris džiaugiasi, kad savo užsodintus miškus turės kam palikti, nes auga šešetas vaikaičių. Ir tai dar ne riba, nes iš penketo jos vaikų tiek būtų mažoka. 10-metis Rimvydas jau šiandien žino, kad jis irgi bus miško savininkas, po jį jodinės žirgu, vardu Homperis.
Pratęstas terminas teikti paraiškas
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) informuoja, jog pratęstas paraiškų rinkimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“. Pagal minėtą veiklos sritį paraiškos bus renkamos ne iki gruodžio 1 d., o iki gruodžio 31 d.
Paraiškos renkamos Europos Sąjungos (ES) paramai, skirtai melioracijos sistemų rekonstrukcijai, gauti. ES remiami žemės ūkio vandentvarkos projektai žemdirbiams gali padėti išvengti nemažų kasmet patiriamų nuostolių. Pasinaudoti šios veiklos srities parama gali ne tik savivaldybės, bet ir į melioracijos sistemų naudotojų asociacijas susibūrę ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės.
Vienam žemės ūkio vandentvarkos projektui iš viso gali būti skiriama 1 035 840 litų parama. Jeigu ketinama rekonstruoti polderius, tuomet iš ES fondų galima gauti 2 071 680 litų. KPP lėšomis gali būti padengiama iki 90 proc. tinkamų fi nansuoti projekto išlaidų.
Nijolė Petrošiūtė
