Pokyčiai ar tęstinumas?
JAV pastarųjų dvejų metų saugumo politiką galima pavadinti stabiliai nestabilia. Atrodo, jog vienos galingiausių pasaulio valstybių politikai bandė rasti aukso vidurį tarp asmeninių bei neretai kontroversiškų JAV prezidento D. Trumpo idėjų ir JAV Kongreso bei tam tikrų D. Trumpo komandos narių, siekiančių išlaikyti tradicinę JAV poziciją dėl transatlantinių klausimų, pozicijos.
D. Trumpas yra pavadinęs NATO, įkurtą JAV iniciatyva po Antrojo Pasaulinio karo, „pasenusia organizacija“ (2017 m. sausio 16 d.), 2017 m. balandžio 12 d. savo nuostatos atsižadėjo, o 2017 m. balandžio 24 d. duotame interviu vėl teigė, jog buvo teisus pavadindamas NATO pasenusia ir didžiavosi kritikuodamas aljansą. JAV prezidentas taip pat laikė NATO verslo pagrindu veikiančia įmone ir reikalavo NATO nares „grąžinti skolas“. D. Trumpo administracijos nariai yra tvirtinę, jog per 2018 m. JAV prezidentas privačiuose pokalbiuose yra ne kartą teigęs, jog JAV turėtų pasitraukti iš NATO. Susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu metu D. Trumpas pareiškė, jog Vokietija yra Rusijos įkaitė, nes perka rusiškas dujas.
Vis dėlto nors peršasi išvada, jog JAV prezidentas dėl NATO konkrečios vizijos neturi arba ta vizija prieštarauja iki šiol nusistovėjusiems transatlantinių santykių principams, JAV saugumo politika ir prioritetai transatlantiniame regione išliko nepakitę. JAV Nacionalinio saugumo strategija NATO įvardino „vienu didžiausiu JAV pranašumu“ ir pabrėžė, jog JAV ir toliau laikysis Vašingtono sutarties 5 straipsnio įsipareigojimo. JAV pareigūnai įsipareigojimus NATO vadino nepajudinamais, transatlantinius ryšius – labai stipriais. JAV gynybos sekretorius Jimas Mattisas kalbėjosi su NATO generaliniu sekretoriumi pačią pirmąją savo darbo dieną. D. Trumpas galiausiai ir pats yra teigęs jo administracija ir toliau laikysis įsipareigojimo ginti NATO nares: tikėtina – dėl jo komandos daromo spaudimo.
Siekiant užtikrinti JAV saugumo politikos transatlantiniame regione tęstinumą, itin svarbų vaidmenį suvaidino JAV Kongresas. Jau pirmaisiais D. Trumpo prezidentavimo metais JAV Atstovų rūmai pateikė rezoliucijos projektą, kuria išreiškė paramą NATO ir Centrinės bei Rytų Europos šalims. Sutapimas ar ne – ši rezoliucija buvo priimta iš karto po kontroversiškų JAV prezidento teiginių NATO viršūnių susitikime. Naujasis JAV Kongresas, darbą pradėjęs 2019 metų sausį, taip pat ketina priimti NATO paramos aktą, kuriuo siekia užkirsti kelią JAV pasitraukimui iš NATO.
JAV karinis biudžetas D. Trumpo prezidentavimo metu buvo didinamas: lyginant su 2017 m. JAV karinis biudžetas išaugo išaugo 95.7 mln. JAV dolerių. Nors JAV prezidentas viešai išreiškė abejones dėl pajėgumų Europoje stiprinimo, D.Trumpo administracijos karinis biudžetas numatė ne tik JAV karinio buvimo Europos Rytų flange stiprinimą, bet ir papildomą karinę pagalbą ore, jūroje ir sausumoje EDI programos rėmuose. D. Trumpo administracija Europoje dislokuotas JAV karines pajėgas grąžino į 2015 m. lygį – t.y. padidino; taip pat didino finansavimą EDI iniciatyvai.
Būtent D. Trumpo prezidentavimo metu buvo padarytas sprendimas tiekti Ukrainai naujausios kartos "Javelin" prieštankinius ginklus, kas reiškė, jog JAV nuo komercinių ginkluotės pardavimų perėjo prie oficialios pagalbos ginklais. Ko gero, dėl šio sprendimo D. Trumpas galės girtis, jog jis Rusijos atžvilgiu laikėsi griežtesnės politikos negu bet kas kitas anksčiau.
Pasekmės Lietuvai ir Baltijos šalims: ar verta nerimauti?
Po dvejų D. Trumpo prezidentavimo metų klausimas, ko iš tiesų siekia D. Trumpas – sugriauti taisykles, kuriomis remiasi transatlantinis bendradarbiavimas, ar tiesiog gauti daugiau naudos tokiuose santykiuose – vis dar lieka atviras. Dėl tokios “stabiliai nestabilios” D. Trumpo administracijos karinio saugumo politikos, D. Trumpo administracijos karinio saugumo poveikis Baltijos šalims ir Lietuvai yra dvejopas: D. Trumpo prezidentavimas pasižymi tiek JAV tradicinės karinio saugumo politikos tęstinumu, kas yra palanku Baltijos šalims, tiek didele dinamika, prie kurios turi prisitaikyti tiek Baltijos šalys, tiek kitos transatlantinės bendruomenės narės.
Viena vertus, pirmą kartą po Rugsėjo 11-osios įvykių JAV prezidento administracija aukščiausiame strateginiame lygmenyje pasuko prie nuo kovos su nekonvencinėms grėsmėmis tokiomis kaip terorizmas kaip prioriteto prie dėmesio konvencinėms grėsmėms, kylančioms iš valstybių ir karinių instrumentų su jomis kovoti. D. Trumpo administracija įvardino Rusiją kaip vieną iš svarbiausių grėsmių JAV ir akcentavo kietosios galios instrumentų prioritetą saugumui užtikrinti. Tokios nuostatos tiesiogiai rezonuoja su Baltijos šalių reikšta pozicija po konflikto Ukrainoje pradžios - t.y. siekiu atkreipti transatlantinės bendruomenės dėmesį į Rusijos keliamos grėsmės rimtumą ir skatinimą imtis griežtesnio atsako į Rusijos agresiją bei aktyvesnio vaidmens užtikrinant Baltijos šalių saugumą.
Kita vertus, D. Trumpo administracija taip pat deklaravo „Pirmiausia – Amerika“ idėją ir nuolat kėlė išlaidų gynybai klausimą NATO kontekste. Pastarosios nuostatos rodo, kad ši administracija yra nusiteikusi pragmatiškai ir reiškia, kad Baltijos šalys turės būti dar aktyvesnės transatlantiniuose santykiuose bei įrodyti savo indėlį NATO.
Kas toliau?
Tarpinstitucinę kovą dėl įtakos ir JAV saugumo politikos tęstinumo išlaikymo galima buvo stebėti nuo pat D. Trumpo prezidentavimo pradžios. Demokratams įgavus daugumą JAV Atstovų rūmuose, o respublikonams išlaikius daugumą JAV Senate „stabdžių ir atsvarų“ sistemos apraiškos JAV politiniuose procesuose, tarp jų – ir JAV karinio saugumo politikoje – ko gero, bus dar labiau pastebimos: tarp jų ir pastangos „įstatyti“ JAV prezidentą į tam tikrus rėmus, kurie nekenktų JAV įvaizdžiui tarptautinėje arenoje ir didintų JAV nuspėjamumą; skatinimas laikytis tradicinių įsipareigojimų. Pastaroji situacija dėl JAV vyriausybės uždarymo taip pat parodė, jog JAV Atstovų rūmai D. Trumpui nenusileis.
Neatmestinas ir scenarijus, jog užsienio ir saugumo politikos klausimai taps antraeiliais ir tarpinstitucinėje kovoje dėl įtakos dominuos JAV vidaus politikos klausimai. Toks scenarijus taip pat būtų palankus Baltijos šalims, nes tai reikš, jog svarbiausius užsienio ir saugumo politikos klausimus lems politinės institucijos (ne prezidentas), kurios paprastai remia JAV įsipareigojimų transatlantiniam regionui tęstinumą.
Tad JAV saugumo politika D. Trumpo prezidentavimo buvo tiek vykdomosios, tiek įstatymų leidžiamosios institucijų nuostatų bei iniciatyvų rezultatas ir išliko nepakitusi. Vienintelis besikeičiantis dalykas JAV saugumo politikoje yra asmeninė D. Trumpo nuomonė.
