Kaip informavo SAM Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Inga Cechanovičienė, tikimasi, kad netrukus prevencinėse programose sudalyvaus daugiau gyventojų.
„Ministerija pastaruoju metu priėmė keletą labai svarbių sprendimų, kuriuos įgyvendinus, tikimasi, reikšmingai pasikeis prevencinių programų vykdymas ir organizavimas. Ketinama praplėsti tiek amžiaus grupes, kas galės pasitikrinti, atsiras ir daugiau paslaugų, prieinamų per programas.
Tikimės, kad per programas sudalyvaus kone dvigubai daugiau asmenų, nei atvyksta šiuo metu, nes sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra paskirti programų koordinavimo centrai, kurie pasirūpins visais organizaciniais klausimais, kuo dabar tenka pasirūpinti pačiam pacientui ar šeimos gydytojui“, – kalbėjo ji ketvirtadienį medikus, pacientus ir nevyriausybines organizacijas vienijančios iniciatyvos „Minios balsas“ surengtoje spaudos konferencijoje.
Dėl krūties vėžio galės pasitikrinti ir jaunesnės moterys
SAM atstovė nurodė, kad nuo kitų metų sausio 1 d. dėl krūties vėžio prevenciškai galės pasitikrinti ir jaunesnės moterys.
„Kalbant apie krūties vėžio prevencinę programą, yra nutarta praplėsti galinčių dalyvauti programoje moterų amžiaus grupę. Todėl jau nuo kitų metų 45–74 m. moterys galės tikrintis pagal programą.
Taip pat labai svarbu, kad dalyvauti programoje ir atlikti mamografinį tyrimą nereikės gauti šeimos gydytojo siuntimo. Moters užregistravimu į įstaigą, kurioje bus atliekamas mamografinis tyrimas, pasirūpins koordinavimo centrai. Todėl atėjus laikui pasitikrinti programoje moteris iš koordinavimo centro gaus iškvietimą-laišką, kuriame bus nurodyta tiek paskirto tyrimo data, laikas, vieta, įstaiga, adresas, kabinetas ir kita informacija, kurią svarbu žinoti“, – aiškino I. Cechanovičienė.
Kaip portalą tv3.lt informavo iki šių pokyčių bus organizuojamas pilotinis projektas, kuriame dalyvaus du onkologinių ligų ankstyvosios diagnostikos programų koordinavimo centrai – Santaros klinikos ir Kauno klinikos, ir dar kelios dešimtys gydymo įstaigų. „Šiame bandomajame projekte galės dalyvauti pacientės nuo 45 iki 74 metų amžiaus“, – aiškino ministerija.
Šiuo metu prevenciškai pasitikrinti dėl krūties vėžio gali 50–69 m. moterys. Lietuvoje krūties vėžiu kasmet suserga apie 1,6 tūkst. moterų. „Tai yra daugiausiai moters gyvybių nusinešanti liga, bet taip pat ir daugiausiai susirgimų diagnozuojama per metus“, – pažymėjo Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas.
Ruošia naują patikros programą dėl plaučių vėžio
SAM specialistė taip pat informavo, kad šiuo metu ministerijoje rengiama dar viena prevencinė programa, skirta plaučių vėžio ankstyvajai diagnostikai.
„Ši programa, tikimasi, bus pradėta įgyvendinti kitais metais. Pagal programą 50–70 m. amžiaus asmenys vieną kartą per 3 metus PSDF lėšomis atlikti mažų dozių kompiuterinės tomografijos tyrimą“, – nurodė ji.
Ji kartu atkreipė dėmesį, kad onkologinių ligų prevencinių programų metu nustačius piktybinį susirgimą paslaugos bus organizuojamos greičiau, taikant „Žaliojo koridoriaus“ principą.
„Tai reiškia, kad pacientui bus skiriamas onkologijos klasterio atvejo vadybininkas. Jis pasirūpins diagnostinių ir gydomųjų procedūrų organizavimu, kurios bus reikalingos galutinai patvirtinti diagnozę ir pradėti gydymą“, – kalbėjo I. Cechanovičienė.
Pasigedo gydymo prieinamumo
Pasidžiaugusi, kad viešas kalbėjimas apie vėžį pastaruoju metu mažina šios ligos stigmą, Pagalbos onkologiniams pacientams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė vis tik apgailestavo, kad vis dar atsiliekame gydymo galimybėmis.
„Lietuvoje yra būdinga situacija, kad sprendimai ir jų įgyvendinimas eina kiek šalia. Implantų finansavimas yra viena iliustracijų. Yra priimtas sprendimas, kad moterims po onkologinės ligos gydymo, krūties pašalinimo gali būti valstybės lėšomis atkuriama krūtis implantais. Nemažas skaičius moterų ta galimybe jau pasinaudojo, tačiau praktikoje sulaukiame klausimų, yra aspektų“, – kalbėjo ji.
Pasak N. Čiakienės, labiausiai pacientėms skauda tai, kad sunkiai prieinamas inovatyvus gydymas.
„Nors žinoma apie inovatyvaus ir modernaus gydymo galimybės, pacientai žino, kokios Europoje taikomos gydymo praktikos, vis tik pas mus su inovacijomis ir jų prieinamumu situacija nėra gera. Šią savaitę EBPO paskelbtoje netolygumų analizėje Europos šalyse, matyti, kad Lietuvoje pagal inovatyvių vaistų prieinamumą yra lentelių apačioje.
Buvo pateikta analizė dėl krūties vėžiu sergančių pacienčių, palyginant Europos regiono šalis, deja, Lietuva yra pabaigoje. Vaistų prieinamumas yra šiek tiek didesnis nei 35 proc., kai panašaus ekonominio išsivystymo šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje jis siekia 62 proc., Bulgarijoje – 83 proc.“ – liūdinančią statistiką pateikė ji.
POLA direktorė konstatavo, kad Lietuvoje net 10 inovatyvių vaistų, kurie rekomenduojami metastazavusiam krūties vėžiui gydyti, yra nekompensuojami.
„Nors yra vaistų gamintojų pateiktos paraiškos dėl šių vaistų kompensavimo, tačiau tiek dėl biurokratinių, tiek finansinių kliūčių Lietuvos pacientėms šis gydymas neužtikrinamas“, – apgailestavo N. Čiakienė.
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad kai kurie pacientai miršta tiesiog nesulaukę vaistų.
Vėžio atvejų daugėja kasmet
Lietuvoje kas dieną piktybinės ligos diagnozę išgirsta apie 50 Lietuvos gyventojų. Ši liga dažniau nustatoma vyrams, nei moterims. Nuo vėžio kasmet miršta apie 8 tūkst. gyventojų ir tai antra dažniausia mirčių priežastis po širdies ir kraujagyslių ligų. Sergamumo onkologinėmis ligomis rodikliai tiek Lietuvoje, tiek ir daugumoje pasaulio šalių, didėja. Stebimas ilgametis rodiklių didėjimas po 2 proc. vyrams ir po 1,2 proc. moterims kasmet.
Šio didėjimo priežastys labiausiai nulemtos ilgėjančios gyvenimo trukmės, nes vėžys yra su amžiumi siejama liga ir ilgėjant gyvenimo trukmei didėja tikimybė kada nors savo gyvenime išgirsti vėžio diagnozę. Taip pat prie sergamumo rodiklių didėjimo prisideda ir gerėjanti ligų diagnostika. Žinoma, rizikos veiksnių paplitimas, tokių kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, per mažas fizinis aktyvumas, nutukimas ir kiti, prisideda prie sergamumo rodiklių pokyčių. Nepaisant didėjančių sergamumo rodiklių, mirtingumo nuo vėžio rodikliai mažėja po 0,5 proc. kasmet. Taip pat nuolatos gerėja ir išgyvenamumo susirgus vėžiu rodikliai.