Priežasčių, anot G. Soroso, tam yra net dvi. Visų pirma, būtent 2017 metais išauš didžiosios dalies užsienio paskolų išmokų laikas. Visų antra, V. Putino populiarumas (tai, ką ekspertai vadina „kontraktas su visuomene“) tiesiogiai pririšta prie to, ar Rusijos valdžia sugeba užtikrinti finansinį stabilumą ir nuolat, nors ir iš lėto, kelti pragyvenimo lygį. Tačiau sankcijos, kurių sulaukė Rusija ir jos bendrovės iš Vakarų, o taip pat naftos kainų kritimas, prives prie to, kad V. Putino laukia pralaimėjimas abiejuose frontuose.
Rusijos biudžeto deficitas sudaro 7 proc. BVP. Valdžiai teks kažkokiu būdu jį pritempti iki 3 proc. tam, kad išlaikytų kontroliuojamą infliaciją. Pinigai Rusijos stabilizavimo fonde baigiasi, iš esmės tai juos jau dabar pervedė į Investicinį fondą, kurį planuoja išleisti investiciniams projektams. Šie ir kiti įvykiai turės negatyvių pasekmių pragyvenimo lygiui ir rinkėjų nuotaikoms rinkimų į parlamentą išvakarėse, mano finansų ekspertas.
Siekiant išvengti tokio galo, V. Putinas nori išprovokuoti kitą griūtį – stumtelėti į krachą Europos Sąjungą“, – pažymi G. Sorosas. Juk sugriuvus ES, sąjunga vargu ar galėtų palaikyti Rusijai taikomas sankcijas.
„Maža to, V. Putinas gali iš susiskaldžiusios Europos gauti ženklios ekonominės naudos ir pasinaudoti ryšiais antieuropietiškose partijose, kuriuos jis nuosekliai vysto“, – aiškina G. Sorosas.
Būtent siekis pastūmėti ES į katastrofą, anot milijardieriaus, ir yra aiškinama dabartinė Rusijos politika Sirijoje: kariniai veiksmai šioje šalyje stiprina migrantų srautą į Europą. G. Sorosas mano, kad migrantų antplūdis sugriaus ES. Juk ši sąjunga, pradedant 2008 metais, kovoja su viena krize po kitos, ir šiuo metu yra priversta vienu metu kautis su „penkiomis ar šešiomis krizėmis“.
Pavojų, kuris kyla dėl V. Putino, G. Sorosas laiko nepalyginamu pagal savo mastus netgi su „Islamo valstybės“ keliama grėsme, ir kviečia Europą pripažinti šios grėsmės egzistavimą kaip įmanoma greičiau.
