"Geologijos tarnybos vadovui buvo aiškiai pasakyta, kokias klaidas jis padarė. Tame regione visiškai nebuvo atliktas viešinimo darbas, taip pat darbas su politikais, nors jis teisinosi, kad buvo sudarytos darbo grupės, organizuojami pasitarimai. Tai yra viena didžiausių klaidų - visuomenė buvo visiškai neparuošta tokioms Lietuvai svarbioms naujovėms. Tai buvo kabinetinis, uždaras darbas", - trečiadienį piktinosi Ministras Pirmininkas.
Jo teigimu, J. Mockevičius trečiadienį ryte jį užtikrino, kad jokių grėsmių aplinkai skalūninių dujų žvalgyba nepadarys.
"Žinoti, ar mes turime skalūninių dujų, - tikrai labai išmintinga", - pažymėjo A. Butkevičius.
ELTA primena, kad trečiadienį vyko Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdis. Jame aptartos skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos perspektyvos, Tauragės rajono gyventojų kreipimasis"Dėl prasidedančių 2D seismožvalgybinių žemės gelmių tyrimo", konkursiniai pasiūlymai žvalgyti skalūnų dujų telkinius.
Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas mano, kad sprendžiant dėl skalūnų dujų žvalgybos Lietuvoje pirmiausia reikia atsižvelgti į gyventojų interesus. Jis taip pat neatmeta galimybės, kad Vyriausybė gali priimti sprendimą nutraukti šį konkursą.
Kaip ELTA jau skelbė, sausio 15 d. buvo atplėšti vokai su konkurso dėl skalūnų dujų žvalgybos ir naudojimo dalyvių pasiūlymais.
Tik viena įmonė panoro ieškoti skalūnų dujų Tauragės-Šilutės regione - tai JAV energetikos įmonė "Chevron". Dar dvi bendrovės - "Diseta" ir "Perkūno nafta" - pareiškė norą žvalgyti gamtinių dujų telkinius Kudirkos-Kybartų regione.
Konkurso dalyvius per 60 dienų turės įvertinti Geologijos tarnybos komisija, kuriai pirmininkaus aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.
Komisija vertins konkurso dalyvių technologinę, finansinę būklę, turimą kompetenciją šioje srityje.
Viena iš konkurso sąlygų - įmonė turi turėti bent dvejų metų molio skalūnų dujų žvalgybos patirtį, o minimalios investicijos turės siekti bent 80 mln. litų.
Preliminariais geologų skaičiavimais, Vakarų Lietuvoje gali būti iki 585 mlrd. kubinių metrų skalūnų dujų, iš kurių būtų galima išgauti apie 120 mlrd. kubinių metrų dujų.
Tokio kiekio dujų užtektų šalies poreikiams patenkinti bent 30 metų, o išteklių vertė gali siekti 30 mlrd. JAV dolerių.
