Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) duomenimis, mūsų šalis yra turtinga giliosios geotermijos išteklių, kuriuos būtų galima plačiau panaudoti ūkio reikmėms.
Tai požeminis karštas vanduo ir karštos uolienos, žemės gelmėse slūgsančios giliau nei vienas kilometras. Ši šiluma gali būti naudojama centralizuotam pastatų šildymui ar net elektros gamybai, jeigu pasiekiama aukštesnė nei 120 laipsnių temperatūra, ir kitoms reikmėms ten, kur 1-2 km gylyje požeminis vanduo yra 30-100 laipsnių, sakoma Aplinkos ministerijos pranešime.
Kaip sakė LGT direktorius Jonas Satkūnas, sistemingi geoterminiai tyrimai Lietuvoje atliekami nuo XX a. devintojo dešimtmečio pabaigos. Šie tyrimai yra labai brangūs – matuojant temperatūrą gręžinyje, jis turi būti ramybės būklės ne mažiau kaip 10-12 dienų. LGT geotermijos duomenų bazėje sukaupta informacija apie daugiau nei 200 gręžinių. Tyrimų duomenys susisteminti lentelių ir žemėlapių pavidalu, sudarytas 28 žemėlapių rinkinys, apibūdinantis Lietuvos gelmių geotermines sąlygas skirtinguose gyliuose ir skirtinguose šalies regionuose.
Visa tai leidžia įvertinti šalies žemės gelmių geoterminį potencialą. Šis potencialas didžiausias Vakarų Lietuvoje. Šiame regione geoterminių vandenų klodai kelis kartus karštesni nei kaimyninėse šalyse – dviejų kilometrų gylyje temperatūra siekia iki 90 laipsnių, tačiau kol kas jie naudojami tik šilumai Klaipėdoje gaminti. Pasak Jono Satkūno, geotermija, kaip energijos šaltinis, Lietuvoje verslui nėra itin patraukli, nes reikalauja didelių investicijų. Kita vertus, investicijos atsiperka, nes labai pigiai kainuoja šį šaltinį eksploatuoti, sakoma pranešime.
