P. Korėjos mokslininkai išvedė genetiškai pakeistą kiaulę, kurios organai gali būti naudojami žmogaus širdies ir kitų organų transplantavimo operacijoms. Genetinė modifikacija leidžia išvengti organų atmetimo pavojaus.
Pirmasis genetiškai pakeistas paršelis pasaulį išvydo balandžio 3 dieną P. Korėjos Nacionaliniame gyvulininkystės institute Suwono mieste – ji atsivedė surogatinė motina. Pasak Korėjos mokslininkų, Xeno pavadintas paršelis apvainikavo maždaug 6 metus trukusią ir 3,38 mln. JAV dolerių kainavusią genetiškai modifikuotų kiaulių, tinkamų naudoti ksenotransplantacijai – gyvūnų audinių ar organų persodinimui žmonėms – programą, skelbia dienraštis „Korea Times“.
Mokslininkai prognozuoja, kad tokios hibridinės kiaulės, vadinamosios „organų fermos“, po išsamių tyrimų, kurie turėtų patvirtinti jų tinkamumą persodinimo žmonėms operacijoms, bus pradėtos veisti masiškai. Jei bus nustatyta, kad transplantuoto organo atmetimo pavojus iš tiesų įveiktas, iš genetiškai pakeistų kiaulių bus galima gauti pakankamai persodinimo operacijoms reikiamų širdžių, širdies vožtuvų, vadinamųjų Langerheno salelių – kasos hormonus gaminančių audinių – bei kitų organų ar jų dalių.
Paršelis Xeno atstovauja naujai „mažųjų kiaulių“ veislei. Suaugusios jos vidutiniškai sveria ne daugiau nei 80 kilogramų. Nors daugelio šalių mokslininkai stengiasi išspręsti vieną aktualiausių šiuolaikinės medicinos problemų – transplantavimo operacijoms tinkamų organų trūkumą, „organų fermų“ kūrėjai susiduria su labai rimta kliūtimi, pastebi dienraštis. Tai grėsmė, kad žmogaus organizmas atmes persodintą gyvūno organą.
Nors vaistais atmetimo reakciją po operacijos galima sustabdyti, žmogaus imuninė sistema nepriima gyvulių organų ilgesniam laikui. Taip yra dėl to, kad žmogaus kraujyje esantys antikūnai „atakuoja“ vadinamuosius „alpha-GAL“ antigenus, kurių yra visų žinduolių, išskyrus primatus, audiniuose. Todėl žmonėms persodinti gyvūnų organai (neslopinant imuninės reakcijos) gali funkcionuoti mažiau nei kelias valandas.
Tačiau Korėjos mokslininkams pavyko išvesti kiaulę, iš kurios organizmo buvo genetiškai pašalinti „alpha-GAL“ antigenai, inicijuojantys imuninės sistemos atmetimo reakciją. Iš pradžių iš „minikiaulės“ somatinės ląstelės buvo išimtas reikiamas genas, o po to ląstelė buvo įsodinta į kiaulės kiaušialąstę be branduolio, kad būtų galima sukurti kloną.
Pasak mokslininkų, tokiu būdu atsivestas paršelis gali būti naudojamas genetiškai pakeistoms kiaulėms be „alpha-GAL“ antigenų veisti. O jos savo ruožtu gali būti kur kas tinkamesnės „organų fermos“ ksenotransplantavimo operacijoms.
Bandant išvesti genetiškai pakeistas kiaules be „alpha-GAL“ antigenų, nemažai pasiekta JAV. 2005 m. Harvardo universiteto mokslininkai vienos genetiškai pakeistos kiaulės širdį buvo persodinę babuinui, ir jis su ja pragyveno dar 6 mėnesius, rašo „Korea Times“.
Eksperimentinės ksenotransplantacijos operacijos atliekamos jau ne vieną dešimtmetį. 1984 m. naujagimiui Kalifornijoje (JAV) buvo persodinta babuino širdis, bet kūdikis išgyveno vos 20 dienų.
1999 m. AIDS sirgusiam amerikiečiui Jeffui Getty buvo transplantuoti babuino kaulų čiulpai. Medikai tikėjosi, kad jų imuninės ląstelės pakeis natūralias, nes babuinų ląstelės yra atsparios AIDS. Tačiau perkeltosios ląstelės veikė tik trumpą laiką.
Tais pačiais metais 35 m. amžiaus ŽIV virusu užsikrėtusiam amerikiečiui buvo persodintos babuino kepenys, tačiau po operacijos praėjus 2 mėnesiams jis mirė „pasigavęs“ virusą, kuris, kaip buvo žinoma, kėlė pavojų tik gyvūnams.
