Biotechnologijų milžino „23andMe“ mokslininkai giliai pasinėrė į daugiau nei 50 000 žmonių, iš kurių 30 000 turi artimų Afrikos protėvių, DNR, kad atskleistų vergijos Amerikoje istoriją ir didžiulius sunkumus, su kuriais susiduria milijonai žmonių. Tyrimas, kurį mokslininkai apibūdino kaip „išsamiausią transatlantinės prekybos vergais tyrimą“, patvirtina daugumą to, kas jau buvo žinoma iš istorinių įrašų ir rašytinių šaltinių tų, kurie ištvėrė šią patirtį. Tačiau atskleidė ir daugybę netikėtų atradimų ir trikdančias naujas įžvalgas.
„Šis tyrimas atskleidžia, kaip rasistiniai ir nužmoginantys veiksmai, būdingi prekybai vergais, lėmė skirtingus Afrikos protėvių modelius Amerikoje, kuriuos galime pamatyti šiandien gyvenančių žmonių DNR. Tikimės, kad skaitytojai supras ne tik prekybos vergais poveikį, bet ir taip pat gilų afrikiečių indėlį į Amerikos istoriją, ekonomiką ir kultūrą“, – sakė Stevenas Micheletti, pirmasis tyrimo autorius ir populiacijos genetikas iš „23andMe“.
Viena stulbinanti įžvalga buvo skirtumas tarp Afrikos protėvių lygių, aptiktų žmonių DNR, gyvenančių Lotynų Amerikoje ir JAV. Nepaisant to, kad Lotynų Amerikoje buvo išlaipinta 70 proc. visų anksčiau pavergtų žmonių, šios Amerikos gyventojai turi tik daugiau nei 5 procentus Afrikos protėvių, kas yra penkis kartus mažiau nei JAV. Mokslininkai teigia, kad šis ypatingas paradoksas greičiausiai atspindi skirtingą niūrią praktiką, kurią priėmė vergų savininkai ir vyriausybės visoje Amerikoje.
„Daugelis vergų savininkų Jungtinėse Valstijose skatino pavergtuosius gimdyti vaikus, poruojantis vienas su kitu, kad išlaikytų darbo jėgą, ir net po vergijos jie buvo linkę atskirti afrikiečių kilmės žmones“, – pridūrė S. Micheletti.
Kai kurios Lotynų Amerikos dalys, panaikinusios vergiją, laikėsi vadinamojo „atskiedimo“ politikos, siekdamos susilpninti Afrikos paveldą. S. Micheletti aiškina: „1900-ųjų pradžioje šaltiniai teigia, kad Brazilijos vyriausybė priėmė imigracijos įstatymus, siekdama į šalį pakviesti daugiau europiečių, kad jie susilauktų vaikų su tamsesnės odos moterimis ir sumažintų Afrikos palikimą“.
Taip pat buvo nustatyta, kad Afrikos moterų DNR genofonde yra daugiau nei Afrikos vyrų, o tai ypač stebina, nes dauguma pavergtų žmonių buvo vyriškosios lyties. Turbūt labiausiai liūdna dėl to, kad šis ypatumas pabrėžia, jog pavergti vyrai dažnai mirdavo nesulaukę galimybės susilaukti vaikų ir perduoti savo genų, o pavergtos moterys dažnai buvo prievartaujamos ir priverstos turėti vaikų.
Kaip pabrėžė kiti šaltiniai, nustatyta, kad dauguma afrikiečių kilmės amerikiečių turi tam tikras genetines šaknis dabartinėje Angoloje ir Kongo Demokratinėje Respublikoje. Tačiau tai taip pat rodo, kad daug daugiau afroamerikiečių protėvių gyveno Nigerijoje, nei buvo manyta anksčiau.
Jie taip pat nustatė, kad genetiniai ryšiai tarp afroamerikiečių ir senegambiečių iš dabartinės Senegalo ir Gambijos buvo daug silpnesni nei tikėtasi. Kas baisiausia, taip yra ne tik todėl, kad mažiau žmonių iš šios vietovės buvo priversti persikelti į Ameriką.
„Kadangi Afrikoje senegambiečiai dažniausiai buvo ryžių augintojai, jie buvo vežami į ryžių plantacijas JAV. Šiose plantacijose dažnai siautė maliarija ir dėl to daug žmonių mirdavo, dėl ko šiandien matome mažą genetinę Senegambijos reprezentaciją afroamerikiečių DNR“, – paaiškino S. Micheletti.
