Ji BNS penktadienį tvirtino, kad pati įstaiga neužsakė lentos projekto ir ketvirtadienį vykusios lentos kabinimo akcijos neinicijavo, taip pat nedavė oficialaus sutikimo, tačiau laikosi pozicijos, kad lenta, ją suderinus su visomis institucijomis ir įteisinus, galėtų kabėti, kadangi J. Noreika atitinka visus kriterijus, reikalingus tokiam pagarbos ženklui.
„Asmeninės nuomonės yra viena, institucinė – kita. Mes privalome saugoti atminimą, jei valstybėje nustatyta, kad tai gerbtinas asmuo. Kol kas tai yra asmuo, gavęs valstybės apdovanojimus ir išteisinimo raštus, t. y. visais atvejais reabilituotas teismo. Pripažinimas yra“, – sakė R. Cicėnienė.
Atminimo lentai neprieštarauja ir Kultūros paveldo departamentas – įstaigos direktorius Vidmantas Bezaras BNS sakė, kad akcijos iniciatoriai negavo visų reikiamų leidimų, nes į departamentą kreipėsi tik akcijos dieną ir situacija dar vertinama. Tačiau iš esmės lenta paveldosauginiams reikalavimams neprieštarauja ir galėtų likti ją įteisinus.
„Leidimo nesame išdavę, žiūrint oficialiai, lenta nėra pakabinta teisės aktų nustatyta tvarka, bet iš esmės tokia lenta pagal paveldosaugos teisės aktus kabėti galėtų“, – sakė jis.
Anot V. Bezaro, lentos nereikėtų nukabinti, „jei savininkas greituoju būdu pateiktų prašymą“, tačiau galutinį sprendimą turėtų priimti savivaldybė.
Atminimo lentoms, pagal nustatytą tvarką, reikalingas Vilniaus savivaldybės leidimas. Jos atstovai tikina jokio prašymo nesulaukę ir veiksmus vadina nelegaliais.
Stebint keliems šimtams žmonių grupė J. Noreikos – Generolo Vėtros palaikytojų ketvirtadienio vakarą ant bibliotekos sienos pakabino jam naują lentą – ankstesnioji liepos pabaigoje mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu nuimta motyvuojant J. Noreikos prisidėjimu steigiant Šiaulių getą.
„Lentos iniciatoriai turi kreiptis su raštišku prašymu į savivaldybės administracijos direktorių, kuris išduoda leidimą, gavęs Gatvių pavadinimų, paminklų ir atmintinų lentų komisijos išvadą. Patvirtiname, kad prašymo kabinti lentą sulaukę nebuvome, todėl lentos pakabinimą vertiname kaip neteisėtą veiksmą, kurį turi įvertinti teisėsauga“, – BNS sakė R. Šimašiaus atstovas spaudai Aleksandras Zubriakovas.
R. Cicėnienė tvirtino, kad lentos grąžinimo idėjos autoriai buvo kreipęsi į biblioteka, tačiau kadangi ji neturi teisininko, paprašė išaiškinti procesus Kultūros paveldo departamento ir savivaldybės – šių institucijų atsakymai, anot jos, perduoti iniciatoriams.
„Tačiau kito žingsnio – oficialaus sutikimo, kreipimosi, kokia ta lenta bus – apie tai nieko nežinome. Iš bibliotekos joks užsakomasis raštas nėra išėjęs“, – pabrėžė ji.
Direktoriaus pavaduotoja taip pat pabrėžė, kad biblioteka pasisako tik už teisėtus šio klausimo sprendimus.
Policija analizuos surinktą medžiagą apie atminimo lentos karininkui Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai pakabinimą ant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato Vilniuje.
„Surinktą informaciją išanalizuosime ir žiūrėsime, ar veiksmai neturi nusikalstamos veikos požymių“, – penktadienį per spaudos konferenciją sakė sostinės policijos Viešosios tvarkos valdybos viršininkas Dainius Daukantas.
Anot jo, dar neaišku, ar bus pradėtas tyrimas.
„Gali būti daug straipsnių, gali būti nė vieno“, – sakė jis.
Ketvirtadienio vakarą šalia Prezidentūros, Simono Daukanto aikštėje, Vilniuje, susirinkę apie 300 žmonių protestavo prieš valdžios sprendimus atsisakyti Kazio Škirpos ir J. Noreikos įamžinimo dėl jų numanomo prisidėjimo prie susidorojimo su žydais Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais.
Tą patį vakarą Vilniaus centre, ant Vrublevskių bibliotekos, vėl pakabinta atminimo lenta Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai.
Pakabinimą stebėjo keliolika policijos pareigūnų, jie filmavo procesą.
D. Daukantas tvirtino, kad renginys praėjo sklandžiai, sulaikytų asmenų nebuvo.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, Antrojo pasaulinio karo metais būdamas Šiaulių apskrities viršininku, J. Noreika pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Tačiau 1943 metų vasarį gestapo jis buvo suimtas, daugiau kaip dvejus metus praleido Štuthofo koncentracijos stovykloje. Užėmus Štuthofą, J. Noreika buvo mobilizuotas į Raudonąją armiją, tarnavo eiliniu.
1945 metų lapkritį jis grįžo į Vilnių, įsidarbino Mokslų akademijoje juriskonsultu, pradėjo ieškoti ryšių su antisovietiniu pogrindžiu, 1946 metų pradžioje su bendraminčiais įkūrė Lietuvos Tautinę Tarybą ir pradėjo ruoštis sukilimui, kurį ketino pradėti sulaukus Sovietų Sąjungos ir Vakarų valstybių karo. Tų pačių metų kovą J. Noreika ir kiti buvo suimti, lapkritį nuteistas mirties bausme. Nuosprendis J. Noreikai įvykdytas 1947 metų vasarį.
1997 metais J. Noreika-Generolas Vėtra apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu po mirties.
