Raimonda MIKUČIONYTĖ
Teismas apklausė laikinai nuo pareigų nušalintą „Aukštaitijos vandenų“ bendrovės generalinį direktorių Rimantą Liepą. Panevėžio miesto apylinkės teismas dvi dienas – užvakar ir vakar – nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ generalinio direktoriaus pareigas ėjęs Rimantas Liepa kaltinamas apgaule įsigijęs svetimą turtą, organizavęs ir dalyvavęs nusikalstamoje grupuotėje, piktnaudžiavęs tarnyba bei siekęs turtinės naudos.
Vakar teisme parodymus byloje davė nuo bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ generalinio direktoriaus tiesioginių pareigų nušalintas R. Liepa. Kitame teismo posėdyje, vasario 4 dieną, numatoma susipažinti su bylos vaizdo ir garso medžiaga. Tęsiasi jau porą metų Ši byla teismą pasiekė pernai balandžio 30 dieną. Be R. Liepos, kaltinimai pareikšti dar šešiems asmenims. Kaip teigia prokurorai, į R. Liepos organizuotą grupuotę buvo įtraukti bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ meistras Virgilijus Jonas Gečiauskas, Panevėžio statybos tresto filialo „Gerbusta“ vyriausiasis inžinierius Kęstutis Kastrickas, to paties filialo statybos darbų vadovai Mykolas Jurgaitis ir Juozas Česnakas bei bendrovės „Aukštuminių statybų technologijos“ direktorius Darius Simanavičius. Jie kaltinami sukčiavimu, dokumentų klastojimu, piktnaudžiavimu ir tarnybos pareigų neatlikimu.
Organizuotai grupei nepriklausiusiam „Technik LT“ direktoriui Zenonui Vezbergui prokurorai yra pareiškę įtarimą dėl tarnybos pareigų neatlikimo. Iš pasipelnymo planą galimai sukurpusios grupės teismo išvengė „Gerbustos“ vadovas Jonas Ratkus. Jis sutiko bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais, todėl ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas.
Baudžiamosios bylos ikiteisminį tyrimą nuo 2011 metų kovo mėnesio antrosios pusės organizavo ir kontroliavo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras. Parodymus skaitė Dvi dienas iš eilės vykusiuose teismo posėdžiuose dalyvavo kaltinamieji, jų gynėjai, prokuroras. Užvakar teismas apklausė kaltinamąjį D. Simanavičių, o vakar parodymus teismui davė paskutinis kaltinamasis šioje byloje – R. Liepa. Kaltinamasis teismui parodymus apie galimą dalyvavimą nusikalstamoje veikoje – bendrovei „Aukštaitijos vandenys“ įgyvendinant nuotekų ir vandentiekio tinklų plėtros projektą, kuris 80 procentų finansuojamas Europos Sąjungos (ES) lėšomis, skaitė. Tokiu R. Liepos elgesiu stebėjosi kitų kaltinamųjų advokatai. Esą kaltinamasis negali ištisai skaityti parodymus, o gali tik naudotis užrašais, jei primiršo įvykių datas arba buvusias situacijas.
Kol R. Liepa negarsiai skaitė parodymus, jie buvo suprantami. Tačiau, kai teko atsakinėti į teisėjos Danutės Švitinienės, prokuroro Rimanto Vagrio, kitų kaltinamųjų gynėjų klausimus, R. Liepa painiojosi ir neprisiminė, kaip buvo įgyvendinamas ES lėšomis finansuojamas projektas, kas buvo atsakingas už vandentiekio ir nuotekų linijos tiesimą Pavešėčių kaime, ar bendravo su verslininku D. Simanavičiumi, ar žadėjęs pastarajam kompensaciją už verslininko lėšomis nutiestą vandentiekio trasą. Norėjo gera žmonėms padaryti R. Liepa teikdamas parodymus vis kartojo nesuprantąs, kodėl jam pateikti kaltinimai, esą jokių dokumentų neklastojęs, jokios nusikalstamos grupuotės veiklos neorganizavęs ir pinigų neplovęs. Jis įtikinamai kelis kartus pabrėžė, esą stengėsi pritraukti ES struktūrinių fondų lėšas, kad būtų įgyvendintas Nemuno vidurupio baseino projektas. Anot jo, šiuo projektu stengtasi pagerinti Panevėžio miesto ir rajono gyventojų buitį – sudaryti sąlygas jiems naudotis geriamuoju vandeniu, pašalinti nuotekas. Girdamasis nuveiktais darbais, R. Liepa nepamiršo pažymėti, kad už tokią, jo nuomone, prasmingą veiklą 2008 metais jam buvo suteiktas Nusipelniusio panevėžiečio vardas.
R. Liepa teigė nedaręs įtakos darbus Pavešėčių kaime vykdžiusiai Panevėžio statybos tresto filialo „Gerbusta“ darbuotojams. Taip pat nežadėjęs išmokėti kompensacijos verslininkui D. Simanavičiui, savo lėšomis nutiesusiam vandentiekio trasą Pavešėčių kaime prieš įgyvendinant nuotekų ir vandentiekio tinklų plėtros projektą, finansuojamą ES lėšomis.
R. Liepa pabrėžtinai tvirtino nevedęs jokių derybų su verslininku D. Simanavičiumi, nenurodinėjęs, kaip projektą Pavešėčių kaime įgyvendinti turi „Gerbustos“ specialistai, vadovaujami J. Ratkaus. Paneigęs visus pateiktus kaltinimus, R. Liepa vis kartojo nesuprantąs jų prasmės. Atsakydamas painiojosi Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorui R. Vagriui pabandžius pasitikslinti, kada R. Liepa sužinojęs, kad Pavešėčių kaime jau nutiesta vandentiekio trasa, kiek kartų apie jau esančią trasą teko bendrauti su verslininku D. Simanavičiumi ir ar kalbėjosi su juo apie trasos išpirkimą, išsamaus atsakymo jis neišgirdo. Be to, R. Liepai niekaip nesisekė atsakyti, ar jis yra atsakingas už nuotekų ir vandentiekio tinklų plėtros projekto įgyvendinimą, derinimą. Nušalintas nuo bendrovės generalinio direktoriaus pareigų R. Liepa teigė vadovaujantis bendrovės administracijai, o projektus derina bendrovės statybos ir gamybos direktoriai.
Be to, R. Liepa niekaip neprisiminė, kaip ir kas vykdė darbus jo valdose, ar už tuos darbus buvo atsiskaityta. Klausimus R. Liepai bandė užduoti posėdyje dalyvavęs verslininkas D. Simanavičius ir „Aukštaitijos vandenų“ meistras V. J. Gečiauskas. Pastarasis girdėdamas, kaip atsakomybės kratosi įmonės, kurioje jis dirba, direktorius, neišlaikė ir pareiškė, esą pirmą kartą mato tokį vadovą, kuris neatsakingas už nieką. Užstatas už tylą Pasibaigus teismo posėdžiui ir pabandžius prakalbinti R. Liepą, jo atsakymas buvo lakoniškas: „Negaliu kalbėti. Pagal Baudžiamąjį kodeksą, prokuroro duotas nurodymas nekomentuoti. Todėl prašau kreiptis į prokurorą. Neturiu teisės ko nors komentuoti. Iš mano žmonos paimtas užstatas, kad nekomentuočiau.“
Atviriau po posėdžio kalbėjo verslininkas D. Simanavičius. Jis stebėjosi, kodėl R. Liepa neigia žinojęs apie jo nutiestą trasą Pavešėčių kaime. „Tie darbai buvo vykdomi gavus visus leidimus iš „Aukštaitijos vandenų“. Pradėjus įgyvendinti europinį projektą buvo žinoma, kad Pavešėčių kaime jau yra trasa. Kai buvo pradėta kalbėti apie kompensaciją, tada ir užmiršo viską“, – sakė D. Simanavičius. Pasiteiravus, kaip atsidūrė teisiamųjų suole, jis neslėpė: „Prieš įgyvendinant projektą jau buvo žinoma, kad yra nutiesta vandentiekio trasa. Kai pradėjau reikalauti kompensacijos – už mano lėšas nutiestą trasą planavo naikinti, kilo ginčas, kaip sumokėti. Taip ir atsitiko. Tačiau ir toliau noriu, kad būtų sumokėta už tą trasą, kurią išardė. Sieksiu, kad iš kaltinamojo tapčiau nukentėjusiuoju. Be to, planuoju pateikti civilinį ieškinį, kad būtų sumokėta už išardytą vandentiekio trasą.“
