Pastarosiomis savaitėmis visuomenę įaudrino keli įvykiai, smarkiai kirtę per ir šiaip jau ne itin tvirtą policijos autoritetą. Klaipėdoje girtas sutuoktinis žiauriai nužudė žmoną. Tarsi nujausdama tragediją, keturių vaikų motina kvietėsi policiją, tačiau pagalbos nesulaukė. Žmones pašiurpino atgarsiai kratos, kuri buvo atliekama režisierės Inesos Kurklietytės bute ieškant filmuotos medžiagos apie gimdymus namuose. Ne ką mažiau abejonių policijos veiksmai sukėlė, kai chuliganų išmestos stiklinės sudaužyto stogelio šukės sužalojo klaipėdietę Niką Puteikienę.
Ramindami visuomenę visais šiais atvejais įvairaus rango policijos pareigūnai ieškojo pasiteisinimų ir pateisinimų savo pavaldiniams.
O ką po šių įvykių pasakytų policijos generalinis komisaras Saulius SKVERNELIS? Ar jis pateisina pavaldinių veiksmus?
– Kiekvienas atvejis yra skirtingas ir individualus. Jeigu mes norime į juos objektyviai pasižiūrėti, kiekvieną reikia vertinti atskirai. Klaipėdos istorija. Jokiu būdu nesiteisinu, netinkamai reaguota. Tik yra vienas „bet“, kurį reikia žinoti. Penkti metai policija gyvena krizės fronto sąlygomis. Sumažėjo gerokai mūsų žmonių ir biudžetas 25 proc. Klaipėdos rajone šiandien dirba vienas policijos ekipažas. Jeigu vienu metu yra analogiškas iškvietimas į tokio paties pobūdžio įvykį dėl smurto, jeigu tame pirmame pranešime buvo neprašoma pagalbos, o tiesiog skambučiu konstatuojamas faktas, kad grįžo vyras, kuriam draudžiama, tas įvykis tuo momentu nebuvo prioritetinis. Ir tai reikia suvokti.
– Bet pagal įstatymą jis neturėjo prie žmonos artintis.
– Jeigu galėtume, jeigu valstybė skirtų tiek, kiek reikia, mes ne vieną ekipažą laikytume. Mes nesiteisiname, reakcija buvo visiškai netinkama. Tarnybinis patikrinimas ir ikiteisminis tyrimas atsakingus asmenis įvardys.
Istorija dėl kratų atlikimo. Na, deja, Baudžiamojo proceso kodeksas numato tokį būtiną procesinį veiksmą. Jeigu anksčiau būtų pateikti duomenys, kurių reikalavo ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai, galbūt šito procesinio veiksmo būtų galima ir neatlikti. Nors iš pačių asmenų, kurie dalyvavo, ir iš informacijos viešojoje erdvėje apie nekorektišką, negražų ar šiurkštų elgesį tikrai negalima nieko pasakyti.
Seimo nario (Nikos Puteikienės sužalojimas – red. past.) istorija. Vėl jeigu pažiūrėtumėte filmuotą medžiagą, pareigūnai tikrai padarė tai, ką privalo padaryti. Negali būti taip, kad Seimo narys (Naglis Puteikis – red. past.) reguliuoja, nori kažkokių išskirtinių sąlygų ir trukdo atlikti tuos veiksmus. Visi veiksmai buvo padaryti, įvykio vietoje atlikti, įtariamieji asmenys sulaikyti, procesas vyksta. Tiesiog arba norima pasakyti savo tiesą, arba dalį tiesos, paskui apipinti gandais, interpretacijomis, užtat taip ir atsitinka.
– Abejonių kelia ir filmuota medžiaga liudija, kad iš viešbučio išėjo žmonės, kurie vėliau tapo įtariamaisiais.
– Iš pradžių žmonėms, kurie išėjo, jokių pretenzijų, jokių įtarimų nebuvo. Pirminė informacija buvo, kad iš šešto aukšto (mesta stiklinė – red. past), paskui pasirodė, kad devintame aukšte. Tik tada buvo atlikti būtini veiksmai, atsirado pagrindai įtarti, tie asmenys buvo paimti ir išvežti. Mes negalime kiekvieną griebti, sulaikyti ir apkaltinti. Mūsų veiksmus reguliuoja procesiniai veiksmai, įstatymai.
– Komisare, ar po Klaipėdos skandalo netaps taip, kad rasis ir resursų, ir rajone ims budėti daugiau ekipažų?
– Mes jau apsipjaustėme viską, ką galime apsipjaustyti. Belieka tik generaliniam komisarui ir pavaduotojams eiti į patrulinius ekipažus ir patruliuoti. Kai kuriuose komisariatuose trūksta 20 proc. žmonių. Mes iš tikrųjų kai kur padarėme, kad būtų operatyvesnis reagavimas ir patruliniai padaliniai būtų sujungti. Klaipėdos rajonas to nepadarė. Jeigu būtų atlikti tie darbai, kuriuos departamentas buvo nurodęs, ten būtų buvęs ne vienas ekipažas ir galbūt ta istorija būtų kitaip pasibaigusi. Kartais nesuveikia žmogiškasis faktorius. Mes tikrai apgailestaujame. Nors, objektyviai pažiūrėjus, gėda turėtų būti tiems, kurie priima biudžetą, kuriems policija yra nereikalinga, apie policiją galima bet ką kalbėti ir ją žeminti. Tokiomis sąlygomis mūsų vyrai dirba dar ganėtinai neblogai. Klaidų mes padarome, nes sistema yra didelė. Bet pirmiausia turi susiprasti tie, kurie priima politinius sprendimus dėl policijos finansavimo.
– Po dažno rezonansinio įvykio policijos vadovai randa pasiteisinimų, bet savo kaltės, atrodo, nė krislelio nejaučia.
– Ne, aš jaučiu didžiulę kaltę. Jaučiu asmeniškai dėl kiekvieno tokio įvykio. Kadangi neturiu pinigų spausdinimo mašinos, negaliu klonuoti policininkų ir prigaminti jų tiek, kiek reikia. Kur yra kaltė? Ar kad mes ko nedarome, negalvojame dieną naktį, kaip su tais resursais kuo efektyviau susitvarkytume?
– Ką pasakytumėte dabar tiems klaipėdiškiams, keturiems vaikams, kurie liko be mamos? Ar jums nekyla noras po tokio įvykio nuvažiuoti ir asmeniškai atsiprašyti?
– Kyla. Tą mes ir darome, kai išsiaiškiname. Yra Klaipėdos apskrities komisariato viršininkas, Klaipėdos rajono komisariato viršininkas, kurie tiesiogiai yra atsakingi. Mes iš Vilniaus negalime sureguliuoti kiekvieno patrulio veiklos. Ir šioje istorijoje tai tikrai padarysime, kai bus pripažinta, kad yra mūsų, švelniai tariant, netinkamas darbas. Mes tai darome, tik neiname ir nesakome per televizijas, viešai neatsiprašinėjame.
– O jeigu tai padarytumėte, tai tikrai atrodytų ir vyriška, ir pilietiška.
– Kur iš tikrųjų mes esame neteisūs, mes tą ir padarome. Tai padarau tiek aš, kiek tai susiję su mano skiriamais pareigūnais, tiek komisariatų vadovai ir pavaduotojai. Važiuojame į šeimas ir pasakome. Mes turime savo požiūrį. Manote, kad tai labai džiaugsminga ir nei vadovybė, nei tas pats Klaipėdos policijos vadovas dėl to įvykio neišgyvena? Objektyviai tyrimas parodys, kas ką padarė ar nepadarė. Bet, morališkai žiūrint, tai yra mūsų atsakomybė.
– Komisare, ar pinigai gali išspręsti visas policijos bėdas?
– Iš dalies taip. Pinigai yra vienas iš esminių, bet ne pagrindinių dalykų. Jeigu sakytume, kad mums trūksta pinigų, duokite maišą ir problemos bus išspręstos. Bet mes teikiame konkrečius pasiūlymus, kaip tobulinti mūsų veiklą, kaip užtikrinti socialines garantijas, kaip „pririšti“, padaryti motyvuotą pareigūną. Bet šiandien tai yra šauksmas tyruose.
– Bet ar tie siūlymai yra susiję su padidintu finansavimu?
– Yra. Nemokamo nieko nebūna. Mes registruojame ir tiriame 90 tūkst. nusikaltimų, apie viešosios tvarkos užtikrinimą nekalbu. Kada per didelę sistemą būna viena, dvi, trys klaidos, bet iš to padaromas dramblys ir suniekinama visa institucija. Kaip mes esame išvadinti? Banditai, enkavėdistai, sadistai. Ar tai normalu yra valstybėje? Ir tai daro ne šiaip žmogus, kuris nukentėjo, o daro mūsų valdžios atstovai. Mūsų žmonės nusipelnę tikrai daugiau negu bizūno. Neišgirdome nė vieno normalaus pasakymo „ačiū“ už tai, kas yra padaryta, kad sutramdytas organizuotas nusikalstamumas, kad viešoji tvarka vis tiek yra užtikrinta, kad ištiriami visi rezonansiniai įvykiai. Tai nieko. Tarsi savaime suprantama, kad taip ir turi būti. Bet kokiomis pastangomis mes tai padarome, niekas nepaklausia.
Jaunius POCIUS