Latvijos generalinis prokuroras Erikas Kalnmejeris dalyvaudamas Latvijos radijo žurnalistų surengtoje diskusijoje pripažino, kad šiemet jų šalyje nusikaltimų yra pagausėję, be to, vėl kilęs skandalas dėl specialiųjų tarnybų savivaliavimo, bet aktyviau kovojama su rasizmo apraiškomis.
Kriminalinė Latvija
Šių metų Latvijos nusikalstamumo statistikos nagrinėjimą generalinis prokuroras Erikas Kalnmejeris pradėjo gera žinia: sumažėję vagysčių. „Ko gero, viskas jau išvogta“, – pajuokavo E. Kalnmejeris.
Net 10 procentų mažiau ir plėšimų (pernai per 10 mėnesių įvykdyta 889 plėšimų, šiemet per tą patį laikotarpį – 800). Mažiau ginkluotų užpuolimų, pasibaigusių tragiškai (pernai 59, šiemet – 31). „Metai dar nesibaigė, tačiau tendencijos aiškios“, – sakė generalinis prokuroras.
Vis dėlto, pasak E. Kalnmejerio, liūdna, kad Latvijoje padaugėjo nužudymų iš savanaudiškų paskatų: pernai užregistruotos 43 tokios žmogžudystės, o šiemet – jau 62. Nužudymų sunkinančiomis aplinkybėmis irgi daugiau: pernai užregistruoti 22, o šiemet – 33 tokie nužudymai.
Generalinis prokuroras sako, kad didžioji dalis nužudymų – buitiniai, o ne gaujų santykių aiškinimasis, kaip būdavo 10-ajame dešimtmetyje. Prokuroro teigimu, ekonominė krizė išprovokavo gyventojų agresiją ir neadekvačią reakciją. „Pamažu žvėrėjame, ponai“, – konstatavo E. Kalnmejeris. Su generaliniu prokuroru sutinka ir Latvijos policijos viršininkas Intas Kiuzis: „Prasidėjus krizei tenka kalbėti apie nemotyvuotos agresijos fenomeną – bet koks buitinis konfliktas, bet koks ginčas gali baigtis nužudymu.“
Dar beveik dvigubai pagausėjo sukčiaujančiųjų (nuo 528 iki 1001), padaugėjo seksualinių nusikaltimų, ypač išžaginimų (nuo 40 pernai iki 58 šiemet), taip pat nusikaltimų mažamečiams (nuo 47 pernai iki 101 šiemet). Tačiau, anot E. Kalnmejerio, bendras įvykdytų nusikalstamų veikų skaičius beveik nepakito.
Beje, generolas I. Kiuzis yra sakęs, kad Latvijoje automobilių vagysčių srityje yra įsigalėjusios gaujos iš Lietuvos. Jo nuomone, Lietuva jau tapusi visos Europos vogtų automobilių pervežimo centru. Taigi ir Latvijoje pavogti (ypač nauji) automobiliai keliauja į Lietuvą, o iš ten – toliau į Rytus: Kazachiją, Tadžikistaną, Uzbekistaną.
Kaip rasti darbą
Vagis ir plėšikas – daugeliui Latvijos gyventojų tai ne tik profesija, bet ir „karma“. Mat atlikus bausmę ir išėjus iš pataisos kolonijos, nėra kito kelio, kaip vogti, girtuokliauti ir vėl atsidurti už grotų. „Tai tarsi užburtas ratas, – akcentavo generalinis prokuroras. – Grįžtančių atgal už grotų labai daug. Štai ir paskutiniųjų dienų naujiena: išleistas iš kalėjimo vyras, laisvėje išbuvęs vos 4 dienas, apiplėšė sodybą. Ir tokių pavyzdžių galima pateikti daug. Probacijos sistema, padedanti atlikusiam bausmę žmogui grįžti į normalų gyvenimą, gyvenime neveikia“.
Pasak E. Kalnmejerio, kai nuteistasis paleidžiamas iš įkalinimo vietos, pirmiausia jam iškyla problema, kaip susirasti darbą ir užsidirbti lėšų pragyvenimui. Antra, pati visuomenė tokį žmogų stumia atgal į kalėjimą. „Ekonominė padėtis po truputį gerėja, bet jeigu išėjusiam į laisvę žmogui skirsime socialinę pašalpą, mūsų nesupras pensininkai. Šią problemą reikia kuo skubiau spręsti – aprūpinti buvusius kalinius darbu. Tačiau darbdaviai neskuba priimti į darbą žmogaus, 10 metų kalėjusio už žmogžudystę ar plėšimą... O į jūsų redakciją ar pavyktų įsidarbinti tokiam žmogui? – retoriškai klausė generalinis prokuroras žurnalisto. – Ne? Na, štai, matote...“
Naujas skandalas
Baigiantis metams Latvijoje išryškėjo ir dar viena tendencija: paskyrus naują Korupcijos prevencijos ir kontrolės skyriaus (KPKS) vadovą Jaroslavą Strelčenką, sumažėjo skandalų ir intrigų. Tačiau generaliniam prokurorui nespėjus tuo pasigirti, keletas Latvijos advokatų pareiškė, atseit specialiosios tarnybos neteisėtai besiklausančios jų telefoninių pokalbių ir grasinančios susidorojimu. Negana to, jie buvę iškviesti ir apklausti, iš jų pareikalauta atskleisti kai kuriuos jų klientų duomenis, o tai esą neteisėta. Prisiekusiųjų advokatų taryba palaikė savo kolegas ir nusiuntė skundus generaliniam prokurorui, ministrui pirmininkui ir KPKS vadovui.
E. Kalnmejeris taip pakomentavo šią situaciją: „Gavau Prisiekusiųjų advokatų tarybos skundą dėl konkrečių advokatų, kurie buvo apklausti KPKS pareigūnų. Apskųsti konkretaus prokuroro veiksmai. Šiuo metu tikrinama jo darbinė veikla ir aš neturiu teisės, kol tyrimas nebaigtas, komentuoti situacijos ar daryti kokias nors išvadas. Galiu pasakyti tik tiek: 6-ajame Advokatūros įstatymo straipsnyje sakoma, kad „nelegali advokato veikla negali būti laikoma juridine pagalba jo ginamajam, taip pat advokato veiksmai, kurie nukreipia jo ginamąjį vykdyti neteisėtus veiksmus“.
Žodžiu, pasak E. Kalnmejerio, pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar advokatų veiksmai buvo teisėti. Juk minėtu atveju jų klientui pateikti įtarimai dėl bandymo paveikti liudytoją. „Aš valstybės pareigūnas ir, kol vyksta tyrimas, jokių išvadų daryti negaliu, – pabrėžė E. Kalnmejeris. – Todėl Prisiekusiųjų advokatų taryba gaus iš manęs tik bendro pobūdžio pranešimą. O kokias turi teises advokatai, mes ir taip visi gerai žinome“.
Radikalų problema
Tvirtinama, jog pastaruoju metu yra suaktyvėjusios radikaliosios Latvijos jėgos. Gynybos ministras neseniai oficialiai pranešė, jog ruošiasi nutraukti dviejų ekstremistines, antivalstybines pažiūras propaguojančių draugijų veiklą. Net ir Europos tarybos Kovos su rasine diskriminacija ir rasinės neapykantos kurstymu komitetas rekomendavo Latvijai peržiūrėti baudžiamuosius įstatymus ir numatyti bausmę už tautinės nesantaikos kurstymą, smurto propagavimą ir kitus veiksmus, iki šiol neaptartus jos Baudžiamajame kodekse.
„Latvijos baudžiamojo kodekso 78 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė dėl nacionalinės, etninės bei religinės diskriminacijos, – aiškina generalinis prokuroras. – Tačiau pasitaiko, kad žmonės patiria ir kitokio pobūdžio išpuolių ir smurto, o jų įstatymas negina. Tai gali būti ir seksualinės mažumos ar netgi didelės socialinės grupės – pavyzdžiui, pensininkai. Arba žmonės, kuriuos vienija kokia nors data – gegužės 9-oji, kovo 16-oji. Šiuos žmones vienija Antrojo pasaulinio karo įvykiai. Ir jeigu kas nors sako, kad vieną ar kitą grupę reikia sušaudyti ar izoliuoti, tai toks žmogus ir kursto neapykantą tarp šių grupių. Bet įstatymai šių grupių negina ir jos yra pažeidžiamos.“
E. Kalnmejeris teigia, jog darbai ta linkme jau pradėti: Latvijos Saeimos Gynybos, vidaus reikalų ir kovos su korupcija komisija Teisingumo ministerijai jau davė nurodymą sudaryti darbo grupę įstatymų pataisų projektams paruošti. Ir tai dar ne viskas. Kovojama su piktais interneto lankytojais, kurie kursto bet kokią neapykantą.
„Dabar dažnai pasitaiko „buitinis“ rasinės neapykantos kurstymas. Vienas kaimynas kitą kaimyną pavadina fašistu, o pastarasis pirmąjį apšaukia okupantu. Ne itin išsilavinę žmonės plūstasi parduotuvėje, autobuse ir internete. Juk ne veltui sakoma: „Internetas – pamazgų duobė“. Tačiau jei kas nors mano, kad gali ramiai rašyti anoniminius komentarus, kurstydamas mušti vienos ar kitos grupės žmones, ir likti nenubaustas, labai klysta. Policija turi visas galimybes ir technines priemones, kad susektų bjaurus dalykus rašantį autorių. Nuo 2009 metų Latvijoje dėl rasinės neapykantos kurstymo buvo nuteisti 36 asmenys, iš jų 33 – už komentarus internete, o 3 – už užrašus ant tvorų, kapų išniekinimą ir pasakymus televizijoje“.
