Generalinės prokuratūros laukia išbandymas – aiškintis, ar kanclerė Gertruda Tumelienė gali būti kalta, kad Teisėjų mokymo centro statyba ir įrengimas vyko ne visai taip, kaip buvo numatyta. Bet kuris Teisingumo ministro pareiškimą tirsiantis prokuroras bus žemesnio rango, nei Generalinės prokuratūros ūkį ir finansus tvarkanti įtakingoji G.Tumelienė, rašo „Lietuvos žinios“.
Gražu, bet šalta
Teisėjų mokymo centras vaizdingoje Želvos ežero pakrantėje Molėtų rajone atidarytas beveik prieš metus - 2007-ųjų sausio 11 dieną. Kelerius metus statytame, teisėjams mokyti skirtame pastate pirmuosius veiklos metus buvo problemų dėl patalpų šildymo. Lietuvos biudžetui 6 mln. litų kainavęs centras atrodo gražiai, tačiau tam, kad nešaltų jame kvalifikaciją keliantys teisėjai, kas mėnesį tenka pakloti per 20 tūkst. litų už elektrinį šildymą. Tokių išlaidų nesitikėta, nes pertvarkant senąją teisėjų mokymo bazę buvo įrengtas modernus geoterminis šildymas.
Tuo metu, kai buvo nuspręsta statyti Teisėjų mokymo centrą bei prasidėjo ir beveik buvo užbaigti statybos darbai, Teisingumo ministerijos Finansų ir ūkio departamentui vadovavo G.Tumelienė. Ji buvo viena pirmųjų aukštas pareigas einančių darbuotojų, kuri paliko ministeriją iškart po to, kai teisingumo ministru buvo paskirtas Petras Baguška. Veik 30 metų ministerijos finansams ir ūkiui vadovavusi G.Tumelienė nuo 2006 rugpjūčio 16-osios dirba kanclere Generalinėje prokuratūroje.
Šios pareigybės iki tol Generalinėje prokuratūroje nebuvo. Ją įsteigė Algimantas Valantinas, asmeniškai pažinojęs G.Tumelienę iš darbo Teisingumo ministerijoje laikų. Į aukštas pareigas kanclerė atėjo ne konkurso būdu - ją pakvietė pats generalinis prokuroras.
Ministerijos šleifas
Praėjus daugiau nei metams po G.Tumelienės pasitraukimo iš ankstesnės darbovietės, Generalinę prokuratūrą pasiekė teisingumo ministro P.Baguškos prašymai ištirti galimą piktnaudžiavimą ir finansinius pažeidimus Teisinės informacijos centre (TIC), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Vilniaus filiale ir Teisėjų mokymo centre.
Ministerijos rasti trūkumai TIC ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Vilniaus filiale kelia įtarimų dėl jų buvusių vadovų veiklos. Teisėjų mokymo centre liko neaiškumų dėl statybininkų atliktų darbų ir atsiskaitymo už juos.
Didžiausią nerimą kelia pastato pamatų įrengimas bei jo šildymas. Centre įrengta moderni geoterminė šildymo sistema, kurios eksploatavimas turėjo būti itin pigus. Tačiau 2007 metų pradžioje, netrukus po to, kai iškilmingai atšvęstas centro atidarymas, paaiškėjo, kad patalpos šildomos ne geotermine energija, o elektra, nors pinigai sumokėti už geoterminę jėgainę.
Ministerija kreipėsi į ekspertus, o gavusi jų išvadas Teisėjų mokymo centro statybų eigą pavedė patikrinti Vidaus audito tarnybai. LŽ žiniomis, P.Bagušką kreiptis į Generalinę prokuratūrą paskatino kaip tik audito išvados.
Neoficialiais duomenimis, mokymo centre sumontuota nesertifikuota įranga, kuri neužtikrina patikimo darbo. Kalbama, neva 2006 metų žiemą, likus kelioms savaitėms iki centro atidarymo, išėjo iš rikiuotės jau sumontuota geoterminė įranga. Ji skubiai buvo pakeista kita, tačiau nesertifikuota.
Vienas iš buvusių Teisingumo ministerijos darbuotojų, privalėjusių tikrinti statybos ir montavimo darbų eigą, prisipažino, kad jam nebuvo sudaryta galimybė nuolat tikrinti mokymo centre vykstančius darbus. Geriausiu atveju jis tam galėdavęs skirti tik pusdienį.
Skaičiuoja energiją
Kaip buvo iš tiesų, turėtų išsiaiškinti prokurorai. Ministerija šiuo metu mokymo centre įrengia skaitiklius, kurių parodymai svarbūs aiškinantis, ar statybininkai neapgavo ministerijos įrengdami šildymo sistemą.
- Per pirmuosius veiklos metus mokymo centre buvo surengti 53 kvalifikacijos kėlimo seminarai, - papasakojo mokymo centro direktorė Janina Kirvelienė. - Juose dalyvavo 1495 dalyviai: teisėjai, teisėjų padėjėjai, prokurorai. Seminarai trunka kelias dienas ar savaitę, tad labai svarbu, kad pastate būtų šilta.
Ministerijos auditoriams kelia abejonių ir pamatų įrengimo sąnaudų pagrįstumas. Spėjama, kad apmokėti skirtuose dokumentuose nurodytos kelis kartus didesnės išlaidos gruntinio vandens lygiui pažeminti, nei iš tiesų kainavo šie darbai. Ministerijoje abejojama, ar iš tiesų reikėjo keisti tiek daug grunto po pamatais, kaip tai nurodė darbus vykdę statybininkai. Daug neaiškumų dėl atliktų geologinių tyrinėjimų - teigiama, neva geologams galėjo būti permokėta, atsilyginta ir už darbus, kurių jie neatliko.
Ar ryšis apklausti kanclerę?
Tiriant Teisėjų mokymo centro statybos ir įrengimo peripetijas prokurorams gali tekti apklausti ir Generalinės prokuratūros kanclerę, vadovavusią Teisingumo ministerijos Finansų, o prieš tai Finansų ir ūkio departamentams. Ar prokurorai sugebės išlikti objektyvūs tirdami vieno iš Generalinės prokuratūros vadovų ankstesnę veiklą?
Tokioms abejonėms yra pagrindo. Generalinei prokuratūrai kartą jau teko tirti medžiagą, susijusią su G.Tumeliene, tuo metu dar dirbusia Teisingumo ministerijoje. Raštą Generalinei prokuratūrai parašė tuometis teisingumo ministras Gintautas Bužinskas, gavęs Valstybės kontrolės išvadas dėl netinkamo pinigų naudojimo teismų pastatų statyboms. Valstybės auditorių ataskaitoje buvo teigiama, jog už Radviliškio teismo pastato rekonstravimo darbus permokėta 26 tūkst. litų.
Dėl šio fakto ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas Vilniaus apygardos prokuratūroje. Tačiau vėliau jis nutrauktas, nes tyrimo eigoje prokurorams buvo pateikti papildomi duomenys, neva paneigę kontrolės išvadas. Paaiškinimo, kodėl papildomi duomenys nebuvo pateikti Valstybės kontrolei, nors tokia galimybė ministerijos finansininkams buvo suteikta, visuomenė neišgirdo.
2005 metais tuometis teisingumo ministras G.Bužinskas teigė, jog permokėjimo dviprasmybė atsirado po to, kai Radviliškio teismas ministerijai vietoj dviejų neapmokėtų sąskaitų faktūrų pateikė dvi jau iš dalies arba visiškai apmokėtas. Dvejopos sąskaitos, sukėlusios įtarimų dėl dvilypės buhalterijos, išaiškėjo tik po Valstybės kontrolės patikrinimo.
Gigantiškas kanclerės ūkis
Generalinėje prokuratūroje 6 tūkst. litų atlyginimą G.Tumelienė gauna už tai, kad yra atsakinga už prokuratūros finansus bei tvarko ūkinę dalį, rūpinasi statybomis, prokuratūrų remontais. Ant jos pečių gulė ir naujo prokuratūros pastato Vilniuje statybos, jo vertė - apie 100 mln. litų.
G.Tumelienė LŽ noriai papasakojo apie savo ankstesnę veiklą Teisingumo ministerijoje. Generalinės prokuratūros kanclerė mano, kad negali būti apkaltinta dėl neveikiančios geoterminės jėgainės, nes sprendimas dėl jos įrengimo buvo priimtas G.Tumelienei jau išėjus iš ministerijos.
- Kai dirbau ministerijoje, buvo planuota mokymo centrą šildyti elektra, - paaiškino G.Tumelienė. - Geoterminė jėgainė pasirinkta man jau išėjus į Generalinę prokuratūrą, o mokymo centro statybų užbaigimo darbų priėmimo aktas pasirašytas dar vėliau, man nebedirbant ministerijoje. Tad nemanau, kad būčiau siejama su kilusiais nesklandumais, tam pagrindo nėra. Bet, jeigu reikės, prokurorai apklaus mane. Čia dirba tokie žmonės, kuriems svarbiausia įstatymo reikalavimai.
Statybininkai - alytiškiai
2007 metų rugsėjo mėnesį Alytuje atidarytas atnaujintas apylinkės prokuratūros pastatas, kurio remontas ir nauji baldai kainavo daugiau nei 3 mln. litų. Pastatą rekonstravo Alytaus UAB "Kortas", kuris Lietuvoje išgarsėjo per Turniškių kotedžų skandalą.
Tai ta pati statybų bendrovė, kuri perstatė ir Teisėjų mokymo centrą. Tam tikriems darbams "Kortas" sudarydavo sutartis su subrangovais. Neatmetama, kad subrangovai ne visada sąžiningai atlikdavo savo darbus.
Tačiau negali nekilti abejonių, ar prokuratūrai pavyks išsaugoti objektyvumą tikrinant ne tik savo kanclerės praeities veiklą, bet ir statybų bendrovės, su kuria teko bendradarbiauti, darbą.
Rūta Skatikaitė
