Lengviau – minutės gelbstint skęstančius žmones, negu akimirka – prieš fotoaparato objektyvą. Tokį įspūdį paliko bedarbis marijampolietis Rimantas Gasevičius (45 m.), kuriam po viešnagės Lazdijų rajone dėkingi trys žmonės, skendę Veisiejo ežere.
Apsivertė valtis
Tą dieną R. Gasevičius su namiškiais laiką leido savo tėviškėje – prie Veisiejo ežero. Čia jis atvyksta dažnai – mėgsta pasigrožėti įspūdingu gamtovaizdžiu, pasimaudyti, pažvejoti.
Pavakare pakrantėje palikęs savo katerį, R. Gasevičius persėdo į medinę valtį ir nusiyrė pažvejoti į ežero gilumą, kur daugiau žmonių nebuvo.
Bežvejojant pro R. Gasevičių praplaukė motorinė valtis su keturiais poilsiautojais. Šie buvo kalbūs – pasiteiravo, kaip sekasi žvejyba, pasisakė, kad įsikūrę kitame ežero krante, džiaugėsi gražiu oru. Po kurio laiko tie patys poilsiautojai vėl priplaukė prie žvejojančio R. Gasevičiaus jau grįždami. Džiugiai nusiteikę žmonės vėl užkalbino marijampolietį – net pakvietė vėliau pasisvečiuoti jų poilsiavietėje.
„Jie nuplaukė, o aš likau. Jokios nuojautos manęs nepersekiojo, – pasakojo mažakalbis R. Gasevičius. – Tik po kelių minučių tolumoje staiga grėsmingai užkaukė valties motoras, ir išgirdau nuo kranto mane šaukiantį sūnų Tomą (15 m.). Šis, buvęs su keliais draugais, rėkė, kad apsivertė valtis – iškrito žmonės“.
R. Gasevičius nesvarstė, ar žmonėms reikalinga pagalba – pats suskubo į pakrantę prie savo katerio, persėdo į jį ir nuūžė apsivertusios valties link.
Artėdamas matė iš vandens kyšančias keleto žmonių galvas ir išgirdo pagalbos šauksmą. Tuoj suprato, kad vandenyje murkdosi tie patys jį kalbinę poilsiautojai.
Išgelbėjo kateriu
R. Gasevičiui priplaukus, tapo aišku, kad valtis buvo apsivertusi ir vėl atsivertusi, tačiau jau pilna vandens ir pamažu grimztanti į dugną. Į jos kraštus buvo įsikibusi moteris – kaip vėliau paaiškėjo, Senosios Radiškės kaimo (Kalvarijos sav.) gyventoja Daiva Bielienė (41 m.). Jos sutuoktinis Vidmantas (45 m.), anot R. Gasevičiaus, kažkaip keistai laikėsi ant vandens, silpo. Moteris prašė jam kuo skubiau padėti, nes jis sergąs astma – gali ištikti priepuolis. Vandenyje plūduriavo ir dar viena moteris – kaunietė D. Bielienės pusseserė Žaneta (35 m.). Ji, vilkėdama gelbėjimo liemenę, išsigandusi pamažu yrėsi tolyn.
R. Gasevičius klausė žmonių, kur ketvirtas vyras, prieš nelaimę valdęs motorinę valtį. Sumaištyje atsakymai buvo neaiškūs: „nežinau“, „jau nėra“, „po vandeniu“.
„Man atrodė, kad po vandeniu tuoj gali atsidurti ir jėgų netenkantys vyras bei moteris, tad puoliau gelbėti jų, – pasakojo R. Gasevičius. – Numečiau moteriai gelbėjimosi ratą ir liemenę, o vyrą kateriu skubiai parplukdžiau į krantą. Žmogus tuoj atsigavo – gaivinti neprireikė. Tik buvo ištiktas šoko.
R. Gasevičiaus sūnus Tomas kartojo tėvo veiksmus – kita valtimi priplaukė prie besiblaškančios D. Bielienės ir, tėvui jėga atkabinus įsibaiminusios moters pirštus nuo skęstančios valties krašto ir perdėjus jos rankas prie kitos valties borto, parplukdė moterį į krantą. Pats R. Gasevčius nuplaukė padėti trečiajai poilsiautojai, kuri su gelbėjimosi liemene pamažu judėjo kranto link.
Gyvenimo egzaminas
Nors trims žmonėms drama vandenyje baigėsi laimingai, R. Gasevičius savo ir sūnaus pagalbos jiems nelinkęs vadinti sėkminga, nes nesuspėta padėti ketvirtajam – netolimo Rūdos kaimo gyventojui Vytautui Bieliauskui (52 m.), Veisiejų miškų urėdijos mechanikui. Jo kūną narai, skenduolio ieškoję ir tą patį vakarą, aptiko ir ištraukė tik kitą dieną. Kūnas glūdėjo 7 metrų gylyje, maždaug už 150 metrų nuo kranto.
Beje, V. Bieliauskas buvo geras plaukikas, todėl tokia tragiška dramos vandenyje baigtis jam – lyg niekšybės dėsnis.
Anksčiau vairuotoju dirbęs marijampolietis R. Gasevičius, dabar darbo biržoje registruotas bedarbis, neslėpė, kad po įvykio Veisiejo ežere ne vieną dieną kankino neramios mintys ir persekiojo gelbėjimo vaizdai, o mirtimi alsavusi situacija su namiškiais buvo aptarinėjama nuolat.
„Aš vis prisimenu to nuskendusio vyro veidą ir, rodos, girdžiu balsą, kai jis mane kalbino prieš nenujaustą nelaimę, – sakė R. Gasevičius. – Dabar jo paklausčiau, kodėl išplaukė į ežerą su plaukti nemokančiais keleiviais, nors nebuvo tam tinkamai pasirengęs – stigo gelbėjimosi priemonių. Bet gal čia – likimas, ir kaltinti nereikia nieko?“
Didvyriu nesijaučiantis marijampolietis teigė daręs tik tai, ko būtų griebęsis bet kuris jo vietoje buvęs žmogus, išgirdęs pagalbos šauksmą. R. Gasevičiui smagu, kad pavojaus akimirką nesutriko jo paauglys sūnus, neprašomas šoko padėti.
„Tokios situacijos nemalonios ir nelaukiamos, tačiau kai su jomis susiduri, laikai gyvenimo egzaminą – visada norisi išlaikyti sėkmingai, – vaizdingai kalbėjo R. Gasevičius, prieš gerą dešimtmetį per maudynes išgelbėjęs dar vieną vyrą, kuris skendo vandens telkinyje prie Sasnavos miestelio (Marijampolės sav.).
Plaukiojo nesaugiai
„Akistatos“ aplankyta D. Bielienė patvirtino, kad tik marijampoliečių – tėvo ir sūnaus – dėka ji ir jos vyras jaučiasi lyg būtų antrą kartą gimę. Moteris sakė būtinai aplankysianti savo gelbėtojus ir padėkosianti. Jeigu ne Gasevičiai, du mažamečiai Bielių sūnūs šiandien galėjo būti našlaičiai. „Be gelbėtojų pagalbos gal tik mano pusseserė Žaneta tąkart būtų kaip nors pasiekusi krantą su ta gelbėjimosi liemene; ji, kaip ir aš, irgi nemoka plaukti“, – svarstė moteris.
Nenorėdama prisiminti tragedijos detalių, D. Bielienė pasakojo tą dieną poilsiavusi pas savo šeimos draugus Bieliauskus. Kai V. Bieliauskas pasiūlė pasiirstyti jo valtimi, vandens pramogoms abejinga D. Bielienė ne tik nesigundė, bet ir paprieštaravo, tačiau, V. Bieliauskui patikinus, kad jo metalinė valtis, prie kurios pritvirtintas variklis, labai saugi, vis dėlto ryžosi prisidėti prie kompanijos. Moteris sakė į valtį įsėdusi pirmą kartą savo gyvenime. Baimę nugalėjusi tik dėl to, kad šalia buvo plaukti mokantis sutuoktinis.
„Plaukioti valtimi visai patiko, kol atsidūrėme vandenyje, – prisiminė D. Bielienė. – Kodėl mūsų vairininkas staigiai apsuko valtį, brėždamas vandenyje vadinamąją saulę, nesuprantu iki šiol. Gal norėjo, kad patirtume naujų įspūdžių. Valtis apvirto – mes visi iškritome. Tuomet mudu su Vytautu dar bandėme įlipti atgal į valtį, tad pavyko ją atversti, tačiau tebelikome vandenyje. Manau, kad Vytautas, verčiantis valčiai, galėjo susitrenkti galbūt galvą – tik todėl jis nugrimzdo, mat man po tos nelaimės – gumbas galvoje. Ką jaučiau, nusakyti sunku – žinau tik tiek, kad supratau, jog mano gyvenimas baigiasi, ir šaukdama atsisveikinau su savo vaikais, nors jie tuo metu buvo namuose, už keliasdešimties kilometrų. Nenoriu apie tai kalbėti, nes visi prisiminimai grįžta ir labai trikdo“.
Įvykį tiriantys pareigūnai taip pat teigia, kad nelaimė Veisiejo ežere įvyko neatsargiai elgiantis patiems poilsiautojams. Laimė, kad netoliese buvo neabejingas žvejys ir pastabus jo sūnus.
Tik faktai:
Vien Lazdijų rajono upėse ir ežeruose nuo liepos per mėnesį nuskendo 4 žmonės – 3 iš jų nepilnamečiai.
Lietuvos ugniagesiai-gelbėtojai šiais metais surado ir ištraukė 128 skenduolius, iš jų 8 – nepilnamečiai.
Irena ZUBRICKIENĖ
