Seimas svarsto Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimus. Jais norima nustatyti, kad smurtaujančiam asmeniui policijos pareigūnas per 12 val. nuo pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje gali skirti orderį – įpareigojimą laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jei gyvena kartu su auka, arba nesilankyti pas auką, jei gyvena atskirai, nebendrauti, nepalaikyti ryšių ir pan.
Kol kas numatyta, kad orderis negalėtų būti skiriamas ilgiau nei 72 valandoms. Jei jį reikėtų pratęsti, policijos pareigūnas per 48 val. dėl to privalėtų kreiptis į apylinkės teismą. Orderis nustotų galioti, kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skiriama kokia nors kardomoji priemonė.
Trijų parų neužtenka suteikti pagalbą
Tačiau tokia numatyta orderio galiojimo trukmė netenkina Specializuotos kompleksinės pagalbos centro (SKPC) vadovės Jurgitos Cinskienės. Jos teigimu, per 72 val. smurtą patyrusiam asmeniui neįmanoma suteikti jokios reikšmingos pagalbos.
„Klausau ir jausmas toks, kad baigiame galutinai pamesti apsaugos nuo smurto orderio tikslą – apsaugoti nuo smurto nukentėjusį asmenį. Praėjo 10 metų, kai galioja įstatymas, ir kuo mes vis dar labiausiai rūpinamės, – kur tas vargšas nabagas, smurto riziką keliantis žmogus miegos, ką valgys, kas jį paglostys, kas jam ašarą nušluostys.
Dovanokite už ironiją, bet 72 valandų nepakanka niekam. Ir šiuo atveju SKPC pastangos bus mestos išskirtinai į rizikos vertinimą tam, kad tą „liekną“ orderį būtų galima pratęsti ir tada pradėti dirbti iš esmės. Nes per 72 valandas niekas nesuteiks žmogui jokios pagalbos, paramos ir paslaugos tiek, kiek jam jos reikia. Tai yra ne valandų, ne dienų ir ne savaičių klausimai, dovanokite. Užsižaisime procedūrose ir tai bus tik orderis dėl orderio“, – Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdyje kalbėjo J. Cinskienė.
Pagalbą smurtą patyrusiems asmenims teikiantis centras prašo, kad įstatymo pataisose minimalus orderio galiojimo laikas būtų pratęstas iki 15 parų, blogiausiu atvejų – iki 120 valandų, kas būtų lygu penkioms paroms.
„Ir dabar visa teisėsaugos sistema iš tiesų gina ne nukentėjusio asmens teises, bet galimai smurtavusio asmens teises. Ir jis turi dabar tiek saugiklių, kad vargšas nuskriaustas žmogus liks paraštėse.
Orderis iš karto turėtų būti skiriamas iki 15 parų bent minimum, neužkraunant papildomų biurokratinių procedūrų. Nes dabar visos papildomos procedūros yra užkraunamos tam, kad pasiektume tas pačias 15 parų“, – dėmesį atkreipė J. Cinskienė.
Ji pažymėjo, kad orderiui galiojant tik 72 valandas, jos vadovaujamas centras paprasčiausiai nespės suteikti reikiamos pagalbos.
„Turime 12 valandų nuo policijos pareigūno atvykimo į įvykio vietą, kad jis priimtų sprendimą skirti ar neskirti tą orderį. Tada 24 valandas, per kurias SKPC turi susisiekti su galimai nukentėjusiu asmeniu ir surinkti rizikos įvertinimui būtinus duomenis.
Čia atsiranda labai didelė rizika, nes daug kas priklauso nuo paros meto, nuo to, ar žmogus turi ryšio priemonę, ar jis yra ryšio zonoje, ar jis nusiteikę su kažkuo kalbėti, ar jis pajėgus kalbėti. Per šitas 24 valandas turime pasiekti žmogų, įvertinti riziką, paruošti reikiamus dokumentus, įteikti juos policijos pareigūnams“, – vardijo J. Cinskienė.
Ministerija taip pat prašo ilginti galiojimo laiką
Centro prašymą palaiko ir ministerijos. Štai Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėja Lina Bučienė teigia, kad ministerija taip pat siekė, jog orderio galiojimo laikas būtų ilginamas, o jį pratęsti galėtų ne teismas, o policija.
„Smurtautojo ar pavojų keliančio asmens teisės neturėtų viršyti žmogaus teisės į gyvybę ir psichinį bei fizinį vientisumą. Mes tikėjomės, kad tą argumentą išgirs. Bet susidūrėme su ta situacija, kad orderio pratęsimas teisme tapo kaip priemonė tam asmeniui, keliančiam pavojų, jo teisių gynimu. Mes kovojome už ilgesnį terminą ir be teismo įsikišimo, kad policija galėtų vertinti tą pavojų.
Manau, teismų dalyvavimas po tų trijų dienų patvirtinimo gali kelti ir sunkumų, nes jis gali būti nepratęsiamas ir netgi tų 15 dienų neturėsime dažnu atveju. VRM tikrai yra už ilgesnį terminą. Mes iš pat pradžių buvome tik už policijos dalyvavimą šitame procese, nes tikrai tiek žmogiškieji ištekliai, tiek materialiniai sukels be galo didelę administracinę naštą“, – posėdyje sakė L. Bučienė.
Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri ir rengė įstatymo pataisas, prašymo ilginti orderio galiojimo laiką atmesti neskuba, bet nori įsiklausyti į teisinius argumentus.
„Sistemos tai iš esmės nesugriautų, bet labai svarbu, kad orderis kaip toks išliktų ir egzistuotų. O visi terminai – reikės bendrą sutarimą rasti. Tik reikia teisinės nuomonės“, – posėdyje sakė SADM atstovas Eitvydas Zurba.
Grės bauda iki 320 eurų
Kai Vyriausybė pritarė SADM parengtoms pataisoms ir atidavė jas svarstyti Seimui, tuo pačiu pritarta Administracinių nusižengimų kodeksą papildyti norma, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio nesilaikymas užtrauktų baudą nuo 80 iki 320 eurų. Pakartotinis nusižengimas būtų baudžiamas nuo 300 iki 780 eurų.
Taip pat už tai galėtų būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose.
SADM duomenimis, pernai iš registruotų nusikaltimų nuo smurto artimoje aplinkoje užregistruoti 29 nužudymai, 213 sveikatos sutrikdymų, 6568 fiziniai skausmo sukėlimai, 327 grasinimai nužudyti.
Galutinius sprendimus dėl minėtų įstatymų projektų priims Seimas.
