Nors visur donorystė skatinama, homoseksualai negali duoti kraujo. Po mirties jų, kaip ir narkomanų, įvairiomis ligomis sirgusių bei tatuiruotų žmonių, organai taip pat nepageidaujami. Sužinoję, kad dėl savo lytinės orientacijos negali tapti donorais, Klaipėdoje gyvenantys gėjai į tai reaguoja ramiai ir supranta gydytojų atsisakymą imti jų kraują. Bet Švedijos homoseksualai maištauja ir tikina, kad atsisakymas priimti jų kraują dėl netradicinės lytinės orientacijos kvepia diskriminacija.
Pasiruošę padėti
Kaip rašo Švedijos dienraštis „Blekinge Lans Tidning“, homoseksualai laukiami kaip organų donorai, bet jie negali duoti kraujo. Švedijos socialinio aprūpinimo ir sveikatos apsaugos valdybos taisyklėse nurodyta, kad vyras, turėjęs analinių arba oralinių santykių su kitu vyru, negali būti kraujo donoras, netgi jeigu ir įrodyta, kad jis – visiškai sveikas.
„Manau, kad šios taisyklės yra labai keistos. Jos – visiškai pasenusios. Toks įstatymas atsirado devintąjį dešimtmetį, kai šioje šalyje buvo labiausiai paplitę ŽIV ir AIDS.
Suprantama, ŽIV labiau paplitęs tarp homoseksualių žmonių, bet, manau, kad teisė duoti kraują turi būti suteikta ir homoseksualiems, ir heteroseksualiems žmonėms, jeigu jie yra pripažinti sveiki“, - Švedijos dienraščiui aiškino Ulfas Harstedtas, kuris ir pats yra gėjus.
U.Harstedtas teigė, kad kliūčių gėjams tapti donorais neturėtų būti, nes vis tiek tokiu atveju visų žmonių kraujas yra tiriamas: „Savaime aišku, kad mano kraujas netiks, jei būsiu sergantis. Bet juk kitokia seksualinė orientacija nėra liga. Keisčiausia yra tai, kad homoseksualūs žmonės gali būti organų, kuriais taip pat teka kraujas, donorais“.
U.Harstedto manymu, Švedijoje yra nemažai gėjų, kurie savo šalį galėtų išgelbėti nuo kraujo trūkumo.
Orientacijos neslepia
Lietuvoje taip pat gėjų kraujas yra nepageidaujamas, nes tarp šios visuomenės grupės, kaip ir tarp intraveninių narkomanų, labiausiai paplitęs ŽIV. Visi, norintys duoti kraujo, turi užpildyti anketas, kuriose yra klausimas ir apie lytinę orientaciją. „Yra daugybė aplinkybių, dėl kurių žmogus negali duoti kraujo. Mes neimame kraujo iš persirgusių įvairiomis ligomis, iš mažiau nei prieš metus pasidariusių tatuiruotes arba net įsivėrusių auskarus žmonių, taip pat iš neseniai gimdžiusių moterų. Homoseksualai taip pat patenka į padidintos rizikos grupę“, - pasakojo Klaipėdos kraujo centro gydytoja transfuziologė Virginija Povilienė.
Net ir tų vyrų, kurie parašo anketoje, kad nėra gėjai, medikai dar kartą paklausia, ar šie tikrai neturėjo lytinių santykių su vyrais. „Daug yra tokių, kurie neprisipažįsta, bet ne kartą pas mus atėję vyrai prisipažino, kad yra arba biseksualūs, arba išbandę homoseksualinius santykius su vyrais – kas už pinigus, kas viešnamiuose. Kai kurie vyrai prisipažįsta tokių santykių turėję seniai ir mylėjęsi su kitais vyrais vien iš smalsumo. Jeigu žmogus vis dar praktikuoja homoseksualius santykius, prašome atidėti donorystę, kol nepakeis gyvenimo būdo“, - sakė gydytoja terapeutė Vanda Leščiauskienė.
Neima ir organų
Pasak medikių, įsižeidusių dėl to, kad kraujas nebuvo paimtas vien dėl praktikuojamų homoseksualių santykių, nebuvo. „Gėjams mes visada paaiškiname, kad jų kraujas netinka, nes tarp homoseksualių asmenų lengviau plinta įvairios ligos. Tačiau niekada jų neauklėjame ir nesiūlome keisti gyvenimo būdo. Taip elgtis neturime teisės“, - aiškino V.Leščiauskienė.
Klaipėdos kraujo centro direktorius Bronius Pliuškys sakė, kad sprendime neimti iš gėjų kraujo – labai daug logikos. „ŽIV dažniau plinta tarp homoseksualių negu tarp heterogeniškų porų. Net iš sveikų gėjų atsisakome imti kraują, nes egzistuoja vadinamasis lango periodas. Žmogus gali būti jau užsikrėtęs kokia nors liga, nors tyrimai to dar nerodo. Kai kurios ligos gali išaiškėti tik po metų. Siekdami apsidrausti, stengiamės iš žmonių, patenkančių į didesnės rizikos grupes, kraujo neimti“, - sakė B.Pliuškys.
Nors Švedijos spauda rašo, kad šioje šalyje organų donorais gali tapti ir gėjai, Lietuvoje netradicinės lytinės orientacijos vyrai organų donorais tapti negali. „Mes vadovaujamės Europos Sąjungos reikalavimais neimti organų iš tatuiruotų žmonių, narkomanų, neseniai įsivėrusiųjų auskarus, sirgusiųjų įvairiomis ligomis ir gėjų. Tai niekaip nesusiję su lytine diskriminacija. Taip mes tik stengiamės apsaugoti organų laukiančius ligonius nuo rizikos užsikrėsti kokia nors infekcine liga“, - „Klaipėdai“ paaiškino Nacionalinio organų transplantacijos biuro direktorė Asta Kubilienė.
“Klaipėda” (www.klaipeda.daily.lt)
