Kaune užaugęs vaikinas šiuo metu gyvena Londone – ten Vestminsterio universitete jis studijuoja komercinį muzikos atlikimą. Tačiau pergalė muzikiniame projekte apvertė jo gyvenimą aukštyn kojom. Jau šį penktadienį, naktiniame klube „Soho“ – Silvestro pirmasis koncertas po pergalės realybės šou.
Šiame interviu – atviros jauno vaikino mintys apie visuomenės klijuojamas etiketės, gyvenimą, stebint milijonams žiūrovų, užplūdusią populiarumo bangą ir, žinoma, apie drąsą būti savimi.
– Jau pirmą realybės šou savaitę garsiai prabilai apie seksualinę orientaciją. Kodėl nusprendei tą padaryti?
- Jei anksčiau, kai buvau jaunesnis, mano „kitoniškumas“ nebuvo toks pastebimas, dabar tai, kad aš esu „kitoks“ yra akivaizdu (juokiasi, red. past.). O jei kalbant rimtai, tai kiti projekto dalyviai apie mano galimą vienokią ar kitokią orientaciją pradėjo apkalbinėti jau nuo pirmų dienų, tad aš nusprendžiau nutraukti visus tylius svarstymus ir tiesiog pats garsiai pasakyti viską, kaip yra.
– Savo šeimai ir artimiesiems buvai atsiskleidęs dar prieš ateidamas į projektą. Ar nebuvo sunku tą išgyventi dar kartą, tačiau šįsyk – prieš visą Lietuvą…
- Vos prieš metus net negalėjau pagalvoti, kad viešai prisipažinsiu prieš televizijos žiūrovus – juk net ne visi mano draugai tai žinojo! Vis tik, tikriausiai per šiuos pastaruosius metus „atėjo“ tas suvokimas, jog tikrai nebesvarbu, ką apie tave pagalvos kiti. Tad ėmiau ir sudėjau visus taškus ant „i“. Apskritai, kiekvieno žmogaus ta viešo prisipažinimo, arba angliškai „Coming Out“, istorija yra ir panaši, ir skirtinga tuo pačiu metu. Svarbiausia šioje situacija – neskubėti. Galbūt atrodys, kad man dabar lengva apie tai kalbėti, tačiau patikėkit, dar visai neseniai man buvo labai sunku, kaip ir kiekvienam netradicinės seksualinės orientacijos paaugliui. Man padėjo mano draugai ir šeima, bet labiausiai – mano paties apsisprendimas būti atviru su savimi ir pasauliu.
– Realybės šou kalbėdamas apie savo seksualinę orientaciją, nenorėjai sau klijuoti etiketės – homoseksualus, biseksualus, heteroseksualus… Kodėl?
- Visuomenės klijuojamos etiketės tik apsunkina gyvenimą – jos tave tarsi įspaudžia į rėmus: koks turi būti, kaip elgtis, kaip atrodyti, ką gali mylėti, ko ne ir pan. Aš nesu vaikščiojantis stereotipas – mano orientacija yra mažiausiai svarbus faktas apie mane. Kiekvienas mes esame individas, kiekvienas mes kitoks. Aš nežinau, kaip pasisuks mano gyvenimas su kuo aš nuspręsiu jį nugyventi. Galbūt tai bus mergina, galbūt vaikinas. Kai į mano gyvenimą ateis tas žmogus, aš tai žinosiu ir be jokių etikečių.
– Nepaisant, o gal kaip tik – dėl – tavo drąsaus prisipažinimo, po daugiau nei du mėnesius trukusios kovos, „Aš – Superhitas“ sceną palikai kaip nugalėtojas. Ar bent dalimi tikėjaisi tokio žiūrovų palaikymo?
- Tikrai ne! Man trūksta pasitikėjimo savimi – tai yra ta savo savybė, su kuria nuolat kovoju. Tikrai maniau, kad jei pateksiu į šou, žmonės mane „užbadys pirštais“ ir turėsiu grįžti į Didžiąją Britaniją. Tačiau kai jau pirmosiomis savaitės sulaukiau tokio didelio žmonių palaikymo, šiltų ir nuoširdžių laiškų, pozityvių komentarų, supratau, kad Lietuva tikrai keičiasi ir keičiasi į gerą. Jauni žmonės plačiai atmerktomis akimis žvelgia į juos supantį pasaulį ir nebe priima kitų primestų „normalumo“ apibrėžimų.
– Penktadienį pirmą kartą pasirodysi „Soho“ klube. Jaudiniesi? Ar esi lankęsi gėjų klubuose Londone?
- Londono naktinių klubų sceną su Vilniaus lyginti tikrai sunkoka. Čia klubas, pavadinimu „Soho“, o Londone – visas Soho rajonas! Tiesa, Londone gėjų klubai nėra kažkuo ypatingi – juose renkasi įvairiausi žmonės, o ne tik susiskirstę pagal savo seksualinę orientaciją – visi nori linksmintis ir gerai praleisti laiką. O štai „Soho“ klubo scena man bus naujiena, nes ne tik pirmą kartą lipsiu ant tos scenos dainuoti gyvai, bet ir apskritai pirmą kartą ten lankysiuosi. Esu tikras – laukia smagi naktis!
– Ką pamatys ir išgirs į tavo koncertą atėjęs klausytojas?
- Pirma, pamatys, ko išmokau du mėnesius dirbdamas su muzikos profesionalais ir kiekvieną savaitgalį ant scenos dainuodamas gyvai tiesioginio eterio metu (juokiasi, red. past.). O atliksiu aš tas dainas, kurias „užsiauginau“ ir mokiausi projekto metu ir žinoma, išbandžiau ant scenos. Niekam ne paslaptis, kad mano muzikinis idealas – Troye Sivan, o jo daina „Youth“ tapo mano pergalės daina. Ji man labai daug reiškia – joje kalbama apie jaunystę, apie drąsą būti savimi, apie jaunatvišką maksimalizmą, kurio vis dar turiu labai daug. Tikiuosi, visa tai pamatys ir atėję į mano koncertą penktadienį.
– Ar nebus tai tavo paskutinis koncertas Lietuvoje? Juk visuomet atsiranda tokių, kurie mėgsta paburbėti – va, atvyko į Lietuvą, laimėjo ir vėl išvyks į Londoną, tiek mes to talento ir tematysim...
- Žinoma, tikrai bus nusivylusių žmonių. Juk jie balsuoja už įvairių projektų dalyvius, juos seka ir palaiko, tad ir tikisi, kad tuos atlikėjus matys ir po projektų. Daugelis dalyvių net nepasinaudoja ta platforma, kurią gavo, todėl daug dirbsiu, kad man neatsitiktų taip pat. Vasarą planuoju praleisti Lietuvoje – noriu pristatyti naujas dainas ir vaizdo klipus, daugiau kurti ir kuo daugiau koncertuoti. O svarbiausia – savo muzika noriu atsidėkoti visiems žmonėms, kurie projekte mane atrado ir pamilo.
Troye Sivan - FOOLS (cover by Silvester Belt)
Realybės šou „Aš superhitas“ dalyvio Silvestro pasirodymas
Counting Stars - Silvester Belt (cover)
