Jeigu vis dar svajojate apie didesnį skystųjų kristalų (LCD) ar plazminį televizorių, meskite šią idėją iš galvos – visas pasaulis jau laukia, kada bus galima įsigyti didesnius nei 11 colių įstrižainės organinių šviesos diodų (OLED) televizorius.
Nauji metai – nauja technika. Šių metų pradžioje Las Vegase (JAV) tradiciškai vykusi tarptautinė buitinės elektronikos paroda „CES 2009“ dosniai pažėrė naujovių. Nors pernai žadėta, kad 2009-ieji bus OLED metais, apie stebuklinguosius televizorius per parodą ištarti vos keli žodžiai. Ar tik nebus didžiosios televizorių kompanijos prisikalbėjusios anksčiau laiko?
Stebuklinga technologija
Organinių šviesos diodų (OLED) televizoriai techninėmis savybėmis nubloškia į šalį visus plazminius ar skystųjų kristalų (LCD) televizorius. Deja, pribloškianti ir jų kaina: 2007 m. pabaigoje kompanijos „Sony“ pristatytas vos 11 colių (27,5 cm) įstrižainės televizorius „XEL 1“ kainavo 4 500 Lt. Ir ką gi gauname už tokią kainą? Ogi 960 × 540 taškų raišką, 1 000 000:1 kontrastą (mokslininkų teigimu, tokio kontrasto žmogaus akis net neįžvelgia), 600 cd/m2 skaistumą ir stulbinantį vaizdą kokiu kampu bežiūrėtume į ekraną. Televizorius tėra 3 mm storio, jis įsijungia ir reaguoja į nuotolinį valdymo pultą daug greičiau nei įprasti televizoriai. Negana to, „XEL 1“ sunaudoja tik 45 W energijos.
„Sony“ pagamintas televizorius „Xel 1“ yra pirmasis OLED televizorius pasaulyje. Iki šiol OLED ekranus bandė tik mobiliųjų telefonų gamintojai. Gamintojų nuotraukos.
OLED ekranai yra kontrastingesni ir raiškesni už LCD ar plazminius televizorius. Organiniai ekranai sunaudoja mažiau energijos, nes jie gaminami iš medžiagų, kurios sugeba pačios skleisti šviesą, todėl jiems nereikalingas papildomas energiją ryjantis apšvietimas. Bet didžiausias OLED pranašumas – itin ploni ekranai, paverčiantys televizorių kartono lapo storumo prietaisu.
Pamažu kuriami ir lanksčių OLED ekranų prototipai: lankstus telefonas „Nokia Morph“ ar nedidelis lankstomas „Sony“ ekranas – tai tik vieni iš nedaugelio kol kas dar bandomų naujosios technologijos produktų. Praėjusiais metais vykdytas projektas „Rolled“ padėjo atrasti naują OLED ekranų gamybos metodą „roll-to-roll“, kuris sumažina gamybos išlaidos nuo trijų iki penkių kartų.
„Roll-to-roll“ metodu pagamintas ekranas susideda tik iš trijų sluoksnių: apsauginės plėvelės vietoj pagrindo, OLED sluoksnio ir permatomos viršutinės apsauginės plėvelės. Tad jau visai netrukus, atrodo, turėsime vos popieriaus lapo storumo OLED televizorius, plevenančius vėjyje tarsi vėliava ant flagštoko.
Tačiau kad ir kokia stebuklinga atrodytų OLED technologija, ji nėra visagalė. Bent jau kol kas. OLED televizorių gamyba yra gerokai brangesnė už LCD ar plazminių. OLED, kaip jau minėjome, pasižymi puikiu spalvų ryškumu, tačiau čia vienos ekrano spalvos „numiršta“ greičiau už kitas: raudona ir žalia išlaiko 46 000–230 000 televizoriaus veikimo valandų, o mėlyna – vos 14 000. O jei netyčia šliūkštelsite stiklinę vandens ant ekrano, labai didelė tikimybė, kad su stebuklingu televizoriumi teks atsisveikinti – vanduo tiesiog pažeis organinius šviesos diodus. Taigi ši technologija kol kas dar turi nemažai trūkumų.
Kada žiūrėsime OLED?
Apie planuojamą OLED televizorių gamybą jau paskelbė kompanijos „Samsung“, „Panasonic“, „Sony“, LG ir „Toshiba“. Deja, rezultatai kol kas ne itin džiugina. 2007 m „Sony“ sukurtas 11 colių įstrižainės „XEL 1“ naudotojams yra per mažas ir per brangus, o kompanijos ilgai žadėto 27 colių įstrižainės OLED televizoriaus iki šiol niekas taip ir nematė. Tiesa, šių metų CES parodoje buvo pademonstruotas tik 21 colio įstrižainės televizoriaus prototipas.
Kompanija „Samsung“ 2005 metais pademonstravo pirmą OLED ekrano prototipą – milžinišką 40 colių (102 cm) įstrižainės televizorių. Atrodė įspūdingai, tačiau techniniai duomenys tuo metu nuvylė: televizorius nepalaikė HD raiškos, o kontrastas siekė vos 5 000:1. Pernai „Samsung“ patobulino OLED „milžiną“: šįkart į 40 colių įstrižainės televizorių tilpo ir 1 000 000:1 kontrastas, 107 proc. NTSC standarto spalvų diapazonas, 200 cd/m2 skaistis ir 1080p skiriamoji geba.
Kompanijos „Samsung“ sukurtas milžiniškas 40 colių įstrižainės OLED televizorius turėtų kainuoti beprotiškus pinigus. Laimei, gamintojai pasaugojo vartotojų nervus ir savo kūrinio neįvertino konkrečia kaina.
Tačiau kompanija netruko patikslinti, kad pagrindinės gaminimo linijos dar nepritaikytos gaminti didesnių nei 31 colio įstrižainės televizorių, ir iškart pamiršo, ką visai neseniai žadėjo – užuot kalbėjusi apie OLED, „Samsung“ šneka tik apie naują televizorių kartą su LED apšvietimu.
Gera žinia pasiturintiems – jų įsigyti mažiukai „Sony XEL-1“ vis dar yra ypatingi, išskirtiniai ir tikrai verti pasipuikavimo, mat kol neatsirado didesnių OLED televizorių karta, tai yra vieninteliai naujosios technologijos atstovai.
Kas yra LCD ir „plazma“?
Kas yra kineskopinis televizorius, tikriausiai visi puikiai žinote. Didžiulis, pirmuosius kompiuterio monitorius primenantis televizorius ir yra kineskopinis. Jis užima daug vietos, ir vargu ar sugebėsite pakabinti jį ant sienos be gremėzdiško laikiklio. Televizoriaus viduje įtaisyta kineskopinė lempa yra pagrindinis elementas, kuris ir išryškina vaizdą ekrane.
Lankstūs OLED ekranai gali pasitarnauti ir karo veiksmų lauke. Kompanija „Universal Display Corporation“, bendradarbiaudama su JAV gynybos ministerija, sukūrė ant riešo nešiojamo lankstaus OLED ekrano prototipą. Šių metų CES parodoje pristatytas 4 colių įstrižainės ekranas dar tik tobulinamas. Planuojama, kad šis OLED ekranas bus pritaikytas karinėms pajėgoms, o vėliau ir buitiniam naudojimui.
Tačiau kuo skiriasi plazminiai ir skystųjų kristalų (LCD) televizoriai, pasakytų nedaugelis. Abu televizoriai iš išorės panašūs, tačiau skiriasi naudojama technologija.
Plazminį ekraną sudaro inertinių dujų pripildyta matrica. Leidžiant elektros srovę dujos virsta plazma ir spinduliuoja šviesą. Kadangi kiekvienas taškas šviečia atskirai, vaizdas labai ryškus ir gerai matomas labai plačiu kampu. Kita vertus, iš itin arti žiūrėti į plazminį televizorių nerekomenduojama – ekranas šiek tiek mirga.
LCD televizoriuose vaizdas kuriamas ekrano šonuose įrengtų liuminescencinių lempų šviesai pereinant per skystųjų kristalų matricą. Elektros srovės veikiamos skystųjų kristalų molekulės poliarizuojasi ir praleidžia šviesą.
Skiriasi ir televizorių dydžiai. LCD gali būti nuo 15 colių (apie 38 cm) įstrižainės, o plazminiai – tik nuo 42 colių (107 cm). Todėl statistiškai daugiau parduodama LCD televizorių nei plazminių: daugiausia pirkėjai renkasi 32 colių (81 cm) įstrižainės televizorius.
Įdomu tai, kad itin dideli plazminiai televizoriai kainuoja pigiau nei LCD. Kai kurių specialistų nuomone, plazminiai televizoriai kontrastu ir šviesumu gerokai lenkia LCD televizorius.
Sigita Šimkutė
