Pasak muziejaus, pasiūlyta 2,3 mln. eurų darbų kaina buvo nepriimtina.
Kaip BNS sakė Nacionalinio muziejaus viešųjų ryšių specialistas Arminas Šileikis, pernai paskelbus viešas rinkos konsultacijas, jomis susidomėjo 12 potencialių tiekėjų, bet sulaukta vos vieno pasiūlymo.
„Konkurse pagal jungtinę veiklą dalyvavo bendrovės „Rekreacinė statyba“ ir „Hidrotera“. Jie siūlė darbus atlikti už 2,3 mln. eurų, o numatyta darbų vertė buvo 1,5 mln. eurų. Bet didžiausia problema buvo menkas susidomėjimas, tad negalėjome įvertinti, ar gautas pasiūlymas būtų grindžiamas pačiais moderniausiais sprendimais pasiūlant racionaliausią tyrimų apimtį“, – teigė A. Šileikis.
Muziejus nurodo, kad tiekėjai buvo kviečiami į derybas dėl mažesnės kainos.
„Jų metu įvertinus abiejų pusių galimybes ir atsižvelgiant į tai, kad mažesnė pasiūlymo kaina būtų galima tik pakeitus siūlomus techninius sprendinius, nutarta, kad derybos pasibaigė be rezultato ir pirkimas paskelbtas neįvykusiu“, – teigiama pranešime.
Nacionalinio muziejaus atstovai BNS patvirtino, kad naujas konkursas kol kas nebus skelbiamas – dėl tolesnių veiksmų bus tariamasi su nauja Kultūros ministerijos vadovybe.
Prieš dvejus metus, 2017-ųjų gruodžio 30-ąją dėl nuošliaužų Gedimino kalne sostinėje paskelbta ekstremali situacija, jos 2018-ųjų gruodį nuspręsta neatšaukti.
Per trejus metus Gedimino kalnui Vilniuje tvarkyti iš viso išleista 6,5 mln. eurų, sutvarkytas vienas šlaitas, kiti tik laikinai stabilizuoti.
Geologijos tarnyba gruodį pareiškė, kad kalno šiaurės vakarų šlaitas tvarkytas neatlikus geologinių tyrimų, Lietuvos nacionalinis muziejus jai neteikia informacijos apie vykdomus darbus, neįsiklauso į jos pasiūlymus. Premjeras Saulius Skvernelis tuomet žadėjo, kad Vyriausybė kreipsis į nepriklausomus ekspertus, kurie įvertintų, ar lėšos kalno skubiems tvarkymo darbams panaudotos tinkamai.
