Beveik 3 proc. rinkėjų balsų surinkusios ir į Europos Parlamentą (EP) nepatekusios Krikščionių konservatorių socialinės sąjungos pirmininkas Gediminas Vagnorius teigia, kad rinkimų rezultatus nulėmė partinis balsavimas, o protestą prieš netinkamą ekonominę politiką dauguma Lietuvos rinkėjų išreiškė neidami į rinkimus.
"Laimėjo Tėvynės sąjunga (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai - ELTA), o pralaimėjo rinkėjai. Valdančios grupės, mūsų manymu, padarė viską, kad į rinkimus rinkėjai neateitų. Tačiau būtų didelė klaida manyti, kad toks rinkimų rezultatas atspindi rinkėjų paramą dabar vykdomai ekonominei politikai. Dėl to manyčiau, jog valdančiai partijai reikėtų šitų rinkimų nevertinti kaip pritarimo jų veiklai, nes iš tikro rinkimų rezultatus nulėmė partinis balsavimas, t. y. jeigu į rinkimus būtų atėję 10 proc. rinkėjų, rinkimų rezultatus būtų atspindėjęs partijų narių skaičius", - kalbėjo G. Vagnorius.
Krikščionių konservatorių socialinė sąjunga, pirmininko teigimu, savo rinkimų rezultatais patenkinta, nors tikėjosi didesnio - 30 proc. rinkėjų aktyvumo, nes tuomet būtų daugiau galimybių pasiekti 5 proc. ribą. "Bet trys procentai esant 20 proc. aktyvumui mus visiškai tenkina, juo labiau, kad mes nusprendėme savarankiškai dalyvauti EP rinkimuose tik likus penkioms savaitėms iki rinkimų. Jeigu būtume pradėję kiek anksčiau, galbūt ir rezultatai būtų kitokie", - sakė G. Vagnorius.
Į klausimą, kodėl Lietuvoje taip vangiai vyko rinkimai į EP, G. Vagnorius sakė, jog, viena vertus, dar daug žmonių nesuvokia Europos Parlamento reikšmės, kita vertus, yra labai daug nusivylusių dabartine ekonomine padėtimi. "Bet ne tiek daug nusivylusių, jog protestą išreikštų balsavimu. Dabar protestą žmonės išreiškia nebalsavimu - tokia švelnia forma protestuodami prieš netinkamą ekonominę, finansinę politiką, jie nusprendė neiti į rinkimus. Bet po metų, manau, protesto balsai bus išreikšti balsavimu. Savivaldybių, Seimo rinkimuose nepatenkinti politine valdančių grupių veikla ateis balsuoti ir balsuos kitaip", - prognozavo G. Vagnorius.
Paklaustas, ar jį tenkina į EP išrinktų Lietuvos partijų įvairovė, G. Vagnorius sakė, kad rinkėjų aktyvumo procentas neatspindi realios padėties Lietuvoje. "Tai yra iškreipto veidrodžio vaizdelis, kuris išoriškai atrodo gražus, bet faktiškai, manau, yra gėdingas. Reikia pripažinti, kad kaip tokios rinkimų kampanijos nebuvo. Jeigu uždraustume ir negražias reklamines lentas, kažin ar žmonės žinotų, jog Lietuvoje vyksta kokie nors rinkimai. Net nacionalinėje televizijoje rinkimų dieną nebuvo bėgančios eilutės apie tai, kad vyksta rinkimai, koks yra rinkėjų aktyvumas", - piktinosi G. Vagnorius.
Paklaustas, kokią ateityje jis mato savo partijos ateitį, G. Vagnorius sakė, jog ji bus aktyvesnė. "Turime įvairių planų, neatsisakome ir jungimosi procesų. Ketiname grįžti prie ankstesnio Nuosaikiųjų konservatorių partijos pavadinimo ir žymiai stipriau pradėti dalyvauti politinėje veikloje nelaukiant rinkimų. Aišku, ateitis priklauso stambioms partijoms, todėl neatsisakome vienytis. Šį poreikį jaučia ir kitos mažesnės partijos", - kalbėjo G. Vagnorius.
Išankstiniais duomenimis, Europarlamento rinkimuose Lietuvoje dalyvavo apie 20-21 proc. rinkėjų. Į 12 Lietuvai Europos Parlamente skirtų vietų pretendavo 265 kandidatai, atstovaujantys 15 partijų. Lietuvos rinkėjai savo atstovus Europos Parlamente pasirinko iš šešių partijų. Geriausiai sekėsi Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams, kurie pelnė 4 mandatus.
