Krepšiniui geriausiai tinka skaičius 12-a. Tiek vyrų parsivežė žemyno pirmenybių sidabrą. Todėl čia pateikiu būtent tiek atodūsių (ir lengvų prognozių) po dar vieno Lietuvos galią patvirtinusio krepšinio turnyro.
1. Jonas Kazlauskas PRIVALO likti vyriausiojo trenerio poste. Ar ne toks buvo susitarimas 2012-ųjų pabaigoje, kai tituluočiausias visų laikų šalies krepšinio strategas sutiko užimti pareigas? Buvo tartasi dėl olimpinio ciklo, o rimti vyrai susitarimus vykdo. Jei gyventume kur nors labiau į Rytus, tai J.Kazlauską tiesiog priverstume dirbti toliau. Bet mūsų taktika turi būti kita. Dabar treneriui reikia duoti laiko atsipūsti ir viską sudėlioti į lentynas. Paskutinės trys vasaros jam buvo kosminės, ir viena už kitą sunkesnės. Ir nors J.Kazlauskui tik 60 metų, jis pripažino, kad kartais jaučiasi gerokai senesnis.
Kelios savaitės gamtoje ir su šeima turėtų padėti, o jei J.Kazlauskas vis dar turės ryškių dvejonių, tai tam turime LKF prezidentą Arvydą Sabonį ir dar kelis autoritetingus vyrus (ir damas), kurie gali pasitelkti savo įtikinėjimo galias.
J.Kazlauskas jums nepatinka dėl to, kad propaguoja lėtą, pozicinį ir nuobodų krepšinį? Visų pirma, tas krepšinis neša pergales, visų antra, Lietuvos rinktinės vairininkas dirba su tokia medžiaga, kokią turi. Jo krepšinis gali būti ir labai išvaizdus, jei prisiminsime Kauno „Žalgirio“ laimėtą Eurolygą ir Sidnėjaus bronzą. Tiesą sakant, nereikia grįžti net taip toli atgal. 2011-2012 metais Maskvos CSKA irgi žaidė modernų totalinį krepšinį, išskyrus nelemtą finalą su „Olympiakos“. Beje, finalai jau yra tapę savotišku J.Kazlausko prakeiksmu, bet šio specialisto matematinis protas yra per daug išlavintas, kad po trijų kartų nepadarytų išvadų.
