“Omni laiko” skaitytojams pateikiame šviečiamojo pobūdžio filmo apie rinkimus mūsų šalyje scenarijų. Viskas yra išgalvoja. Jei kai kurie faktai sutampa su realybe, tai autorius negali prisiimti atsakomybės. Visos teisės yra saugomos.
Kojalos planas paprastas - vieną skandalą reikia slopinti kitu skandalu. Tai jis perskaitė rusiškoje knygoje apie “pijaro” technologijas. Kojala siūlo radikaliai keisti rinkimų kryptį - Puteliauskas negali būti atviras ir švarus, jis privalo būti paslaptingas ir demoniškas, kad visi patikėtų, jog savo putlutėse rankose jis laiko didelės galios vadžias. O kai tai pajus, už jį ir balsuos.
Kojala pasiūlo Puteliauskui užsiauginti barzdą (ir jis tai darė kiekvieną laisvą minutę), nešioti tamsius akinius. Tačiau svarbiausia, kad jo pavardė būtų minima nešvariuose privatizavimo reikaluose. Per pokalbį, deja, paaiškėja, kad Puteliauskas nežino, kas yra privatizavimas - jam atrodė, kad žodis “privatininkas” reiškia tai, kas prikimšta vatos. Kojalai tenka paskaityti karštą paskaitą apie privatizavimo Lietuvoje vingrybes ir šunkelius.
Puteliauskas su Kojala surašo slaptus protokolus, kuriuos palikinėja troleibusuose, autobusuose ir “mikrūškėse”, tikėdamiesi, kad suradę žurnalistai apie tai parašys. Nors Kojala kiekvieną rytą sąžiningai peržiūri laikraščius - nuo redakcijos straipsnio iki užuojautų, tačiau juose nėra net užuominos apie skandalinguosius protokolus.
Tuomet jis įrašo savo pokalbius, kuriuose grasina Juokelaičiui, ir nusiunčia saugumo šefui. Deja, nesulaukia jokios reakcijos - niekas jam neskelbia apkaltos. Laikraščiai tyli, televizijos nerodo. Niekam jis nereikalingas. Kojalos planas žlugo, o su juo ir viltis laimėti rinkimus. Puteliauskas jaučiasi įskaudintas ir nelaimingas.
Nuryti kartėlio jis važiuoja į savo gimtąjį miestelį. Ten jis guodžiasi buvusiam klasės draugui, dabartiniam zakristijonui Zigmui. Paguodos ieško naminukės kanistre. Iki pusiaunakčio jiems pavyko išgerti pusę, tuomet Puteliauskas prisimena kitą savo vaikystės draugą Vacių, su kuriuo per atlaidus prekiaudavo šventoriuje cukriniais avinėliais. Puteliauskas paprašo paskambinti Vaciui, tapusiam vaistininku. Ir Zigmas tai supranta tiesmukai. Eina į varpinę ir pradeda skambinti varpais. Puteliauskas nubėga į varpinę pažiūrėti, kas nutiko. O tuomet pasirodo žurnalistas Juokelaitis su kūrybine grupe, kuri rengė laidą “Mūsų miesteliai mėnesienoje”.
Užkluptas Puteliauskas aiškina, kad jis norėjo pagerbti didžiojo Kauno varpininko Giedriaus Kuprevičiaus tėvą Vincą Kudirką. O kartu, įsijautęs aiškino Puteliauskas, pažadinti tautą, kad ši prabustų ir balsuotų už permainas ir naujos Lietuvos aušrą.
Deja, neišsilavinę žurnalistai pateikia kitokią interpretaciją. “Seimo narys su klebonu terorizuoja miestelio gyventojus”, - skelbia laikraščių antraštės. Zakristijonas pasiunčiamas atgailauti į miestelio ugniagesių kuopą. O Puteliauskui tenka aiškintis Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje.
O visa Lietuva kalba apie Puteliauską. Vieni piktinasi jo elgesiu, kiti jį giria kaip drąsų, ryžtingą ir nesitaikstantį su supuvusiu elitu politiką. Tačiau kaip baigsis Puteliauskui? Ar bus jam surengta apkalta? Ar išsaugos jis Seimo nario mandatą?
Gediminas Nuobaras: Pirmyn į rinkimus! Puteliauskas eina į rinkimus (1)
Gediminas Nuobaras: Pirmyn į rinkimus! Žiniasklaidos vilionės (2) (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_16011$z_174713)
