Pelningiausia pasaulio bendrovė „Gazprom“ prarado šį garbingą titulą.
2012 metais „ExxonMobil“ uždirbo 44,88 mlrd. JAV dolerių (115 mlrd. litų), „Apple“ – 41,74 mlrd. (107 mlrd. litų), o „Gazpromo“ metinis pelnas susitraukė 15 proc. ir, išankstiniais „Investor Day“ skaičiavimais, siekė 38 mlrd. JAV dolerių (97 mlrd. litų).
„Investkafe“ analitikas Grigorijus Birgas sako, kad didžiausią pardavimo netektį „Gazpromas“ patyrė Europoje ir Ukrainoje. Anot „Solid“ analitiko Dimitrijaus Lukašovo, šios rinkos stengiasi mažinti elektros gamybą iš „Gazpromo“ dujų.
2012 metais „Gazpromas“ į užsienio rinkas eksportavo 138,8 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų, kurių kaina vidutiniškai siekė 402 JAV dolerius (1030 litų) už 1000 kubinių metrų. Vidutiniškai eksportuojamų dujų kaina per metus krito 7,3 proc. „Gazpromo“ eksportas į Europos šalis sumažėjo 2 proc. ir šiuo metu koncernas patenkina 25,6 proc. visų Europos poreikių.
Komentuodamas „Gazpromo“ padėtį Europoje G. Birgas sakė, kad skolų krizė sumažino vartotojų poreikius ir šiandien pirkėjai nebegali taikstytis su aukštomis rusiškų dujų kainomis. Be to, europiečių nebetenkina dujų tiekimo sutartyse įtvirtinta prievartinė „imk arba mokėk“ sąlyga.
Nepaisant nuosmukio eksporto rinkose, „Gazpromas“ ateinantiems metams pateikia optimistinių prognozių ir tikisi šiemet išgauti 495,7 mlrd. kubinių metrų dujų (1,7 proc. daugiau nei pernai). 2015-aisiais koncernas gavybos apimtis ketina išplėsti iki 518 mlrd. kubinių metrų.
Tačiau analitikai prognozuoja, kad rusų milžinės gavybos apimtys 2016 metais sumažės iki 460 mlrd. kubinių metrų.
Šiemet „Gazpromas“ ketina eksportuoti 151,8 mlrd. kubinių metrų dujų, bet nežinia, kokia bus vidutinė šių dujų kaina. Bendrovės „Gazprom Export“ vadovas Sergėjus Čelpanovas pranešė sulaukęs iš bendrovių „Wingas“, „Econgas“ ir „Gaz de France“ reikalavimo 2013 metais peržiūrėti dujų kainas. Galima tikėtis, kad šios bendrovės pasieks tikslą, nes pernai net kelios Europos korporacijos išsikovojo mažesnes kainas.
„Sperbank“ analitiko Valerijaus Nesterovo teigimu, svarbiausia „Gazpromo“ užduotis – pagerinti santykius su ES vadovais bei pirkėjais ir išspręsti Ukrainos klausimą. Pastaroji deda daug vilčių į skalūninių dujų gavybą ir suskystintų gamtinių dujų importą iš trečiųjų šalių.
Be to, dujų milžinei derėtų susirūpinti pelną garantuojančiomis investicijomis. Kol kas tokie projektai kaip „South stream“ nuolatos brangsta, bet lūkesčiai dėl jų pelningumo tebėra migloti. Anot V. Nesterovo, „Gazpromui“ derėtų ieškoti naujų rinkų Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. D. Lukašovo nuomone, ilgainiui šiai dujų milžinei prireiks investuoti ir į degalinių tinklą.
Panašu, kad „Gazpromui“ teks atsisakyti išskirtinio monopolininkės statuso. Rusijoje bendrovę jau spaudžia vietos konkurentai. Eksporto rinkose, tarp jų ir Lietuvoje, pirkėjai dairosi į SGD tiekėjus iš trečiųjų šalių ir vertina skalūnų potencialą.
Ginčas su Europos Komisija gali baigtis milžiniška bauda ir pasikeitusiomis dujų tiekimo sąlygomis. Pokyčius pripažįsta ir Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas, kuris neseniai užsiminė apie mažėjančią „Gazpromo“ įtaką. Tuo pat metu bendrovės valdybos pirmininkas Aleksejus Milleris praranda šalies prezidento Vladimiro Putino pasitikėjimą. Rusijos meška tampa meškiuku.
Andrius Martinkus
