Europos Komisija ir „Gazprom“ jau suderino technines susitarimo detales dėl antimonopolinio tyrimo nutraukimo, tačiau bylą komplikuoja politika ir prastėjantys ES ir Rusijos santykiai dėl Sirijos ir Ukrainos.
ES konkurencijos komisarė Margrethe Vestager (Margret Vestager) šią savaitę turėtų susitikti su „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotoju Aleksandru Medvedevu ir galbūt sutars dėl susitarimo sąlygų arba pasiųs signalą, jog artėja prie susitarimo.
„Tai gali būti bent jau pabaigos pradžia“, – sakė vienas gerai informuotas šaltinis. Tačiau kitas šaltinis perspėjo, kad Kremliaus įsikišimas galėtų pakenkti deryboms.
Kai kurios rytinės ES narės mano, kad „Gazprom“ byla yra itin svarbi, nes parodys, ar galingoji Europos Komisija gins jų interesus prieš Rusijos monopolininkę. Lenkija ir Lietuva mano, kad Rusija naudoja dujas kaip politinį įrankį, ir kritikuoja Briuselį už tai, kad šis nesiima priemonių spręsti nesąžiningų kainų klausimo.
„Jeigu nebus baudos, politiškai tai bus labai blogas signalas. Mes to tikėjomės. Tačiau net jei kompanija ir sutiks keisti savo elgesį, kodėl ji neturėtų sumokėti baudos už įstatymų pažeidimą?“, – sakė vienos ES šalies ambasadorius.
Nors kai kas tikėjosi griežtesnių Briuselio priemonių, Oksfordo energetikos studijų instituto atstovas Jonathanas Sternas (Džonatanas Sternas) mano, kad Komisijos pozicija pasikeitė po to, kai birželį „Gazprom“ prieš Lietuvą laimėjo arbitražo teismą dėl per didelių dujų kainų. Pasak jo, „teismas nesugebėjo aiškiai pasakyti, ką reiškia „sąžiningos kainos“ ilgalaikėse sutartyse.
Nors Komisija neprivalo laikytis arbitražo sprendimo, jis iškėlė klausimą, kaip reikėtų interpretuoti terminą „sąžiningos/nesąžiningos kainos“, sakė J. Sternas: „Ir tai galėjo turėti įtakos Komisijos pozicijai, kaip reikėtų spręsti šį klausimą, jeigu tik jai pavyks pasiekti, kad nuo šiol „Gazprom“ kainos būtų paremtos konkurencingu mechanizmu“.
Pagal susitarimą su EK, „Gazprom“ turėtų įsipareigoti pakoreguoti savo verslo praktiką, tačiau išvengtų finansinių baudų. Šaltinių teigimu, svarbiausia, kad susitarime būtų numatyta tik nedidelė intervencija dėl jautriausio ir komerciškai svarbiausio klausimo – „Gazprom“ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, sudarant ilgalaikes dujų tiekimo sutartis, susiejančias dujų ir naftos kainas.
Tyrimą dėl „Gazprom“ veiklos Europos Sąjungoje Briuselis pradėjo 2012 metais. Jame dalyvauja Lietuva, Estija, Bulgarija, Čekija, Vengrija, Latvija, Slovakija ir Lenkija. Rusijos dujų monopolininkui mesti įtarimai piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi šių šalių rinkose.
