„Praeities dalykai po truputį išsispręs, o komerciniai dalykai vystysis ir, manau, jie turėtų pereiti į normalius komercinius santykius. (...) Aš manau, kad jau 2016 metais santykiai taps panašiais, kaip kitų Europos Sąjungos šalių su Rusija, su „Gazprom“, - BNS penktadienį teigė A.Sekmokas, komentuodamas, kaip keisis santykiai su „Gazprom“, šiam pasitraukus iš „Lietuvos dujų“ ir „Amber Grid“.
Jo teigimu, kitąmet Lietuva derėsis dėl dujų kainų, kurias „Gazprom“ šaliai taikys nuo 2016 metų, bei dujų tranzito. A.Sekmoko nuomone, tai, kad „Gazprom“ nebeturės akcijų „Lietuvos dujose“, padės Lietuvai derantis dėl kainos, kuri bus orientuota į suskystintų gamtinių dujų (SGD) kainą.
„Turėtų būti pozityvi įtaka derybose dėl kainų ta prasme, kad „Gazprom“ turint akcijų, jis yra dvilypėje situacijoje. Iš vienos pusės jis suinteresuotas aukštesne kaina - parduoti brangiau dujas, iš kitos pusės, kaip „Lietuvos dujų“ akcininkas, „Gazprom“ nesuinteresuotas pirkti dujų pigiau. Netekus to dvilypumo, bus geresnė situacija“, - sakė buvęs energetikos ministras.
„Aš neabejoju, kad „Gazprom“ naudos tą argumentą, kad yra tiekimas per suskystintų gamtinių dujų terminalą ir jis stengsis orientuoti kainą į terminalo kainą. Vėlgi tai priklausys labai nuo derybinių pozicijų ir Lietuvos derybinės strategijos“, - pridūrė jis.
Pasak A.Sekmoko, Lietuva turėtų keisti derybų dėl dujų kainos strategiją ir skelbti konkursus tiek dėl importo per vamzdį iš Rusijos, tiek ir per SGD terminalą.
„Galima būtų galvoti apie kitokią derybų strategiją. Lietuva deklaruoja, kad ji pirks dujas ir prašom siūlyti, tiek vienas tiekėjas, tiek kitas ir pirks ne mažiau tam tikro kiekio iš kiekvieno šaltinio, o konkretus kiekis bus pasirinktas pagal pasiūlymus, kiekvienas tiekėjas tada būtų suinteresuotas pasiūlyti mažesnę kainą, kad didesnį kiekį iš jo įsigytų“, - aiškino buvęs ministras.
Anot jo, Rusija šiuo metu nesijaučia saugi dėl dujų tranzito į Karaliaučių, tad galima tikėtis, jog derėdamasi sutiks tranzitą reglamentuoti pagal ES teisę, tačiau reikalaus tam tikrų išimčių. A.Sekmoko nuomone, tokios derybos turėtų vykti tarp Lietuvos, Rusijos ir Europos Komisijos.
„Galimas variantas, kad tranzitas bus sureguliuotas grynai pagal europinius teisės aktus, bet Rusija norės tam tikrų išimčių. Tačiau tai yra unikali situacija, nes per jokią kitą šalį neina dujos iš tiekėjo šalies vėl į tiekėjo šalį per svetimą teritoriją. Dėl tos priežasties Rusija norės išimčių, kuriomis būtų užtikrinamas papildomas saugumas“, - sakė A.Sekmokas.
Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius ketvirtadienį pareiškė, kad „Gazprom“ pardavus „Amber Grid“ ir „Lietuvos dujų“ akcijas, Lietuva užtikrins patikimą dujų tiekimą į Karaliaučių.
Dienraštis „Verslo žinios“ penktadienį rašo, kad, ekspertų požiūriu, net ir pardavusi „Gazprom“ turtą Lietuvoje, Rusija neatsisakys geopolitinių interesų, todėl jie siūlo stiprinti regioninį Baltijos salių bendradarbiavimą.
„Gazprom“ traukiasi iš rinkos, kuri, Europos Komisijos duomenimis, yra nuo rusiškų dujų labiausiai priklausoma šalis. Koncernas tiekia 100 proc. Lietuvoje suvartojamų dujų, kurios sudaro apie 37 proc. šalyje suvartojamų energijos išteklių portfelio.
Nepriklausomas energetikos ekspertas iš Latvijos Juris Ozolinis „Verslo žinioms“ sakė įtariantis, kad viena „Gazprom“ pasitraukimo iš Lietuvos priežasčių yra nepasitenkinimas bręstančia konkurencine aplinka, kurią lemia Klaipėdos, o ateityje galbūt Suomijos įlankoje atsirasiančio SGD terminalo veiksnys.
„Gazprom“ už 417,1 mln. litų parduoda įmonių akcijas, o sandoriai galutinai turėtų būti baigti pirmadienį. Kartu su neseniai iš Vokietijos koncerno E.ON išpirktomis akcijomis vaslstybė už dviejų dujų įmonių akcijas bus sumokėjusi apie 807 mln. litų ir netiesiogiai kontroliuos ne mažiau kaip po 93,7 proc. jų akcijų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
