Pasak dienraščio, vietoje to, kad Briuselis reikalautų arba patarinėtų Lietuvai sušvelninti toną ir leisti tam tikrų sankcionuotų prekių tranzitą per Lietuvą, jie galėjo tai išnaudoti, kaip naudingą diplomatinę kortą ir spausti Rusiją atblokuoti Odesos uostą, leisti grūdų eksportą.
„Europos Komisija nebuvo sukurta karo sąlygoms. Ši institucija turėjo rūpintis prekyba, investicijomis ir ES teisės laikymusi. Daugiausia Europoje. EK gali daryti tiek, kiek jai leidžia savo interesų ir įtakos pasaulyje pavyduliaujančios šalys narės. Tačiau po vasario 24-osios mūsų pasaulis negrįžtamai pasikeitė.
Rusijos nusikalstamo išpuolio prieš Ukrainą akivaizdoje net EK pareigūnams teko įeiti į karo padėtį. Reikia nuoširdžiai pripažinti, kad jiems tai pavyko. Rusijai buvo taikomi sankcijų paketai, kurie buvo priimti neįprastai greitai ir efektyviai, ES moka už ginklus Ukrainai, remia Ukrainos pabėgėlių priėmimą, o EK greitai paskelbė savo nuomonę dėl Kijevo noro tapti ES nare“, – rašo lenkų dienraštis.
Visgi, pasak dienraščio, EK galimai suklupo ties Kaliningrado sankcijų klausimu, nors pradžia atrodė daug žadanti ir vieninga.
„Kalbant apie tranzitą į Kaliningradą per Lietuvą, iš pradžių atrodė, kad Komisija elgiasi taip, kaip priklauso. Vyriausybei birželį Vilniuje pasiteiravus, ar ES priimtas sankcijų režimas turi būti taikomas gabenant prekes iš Rusijos į jos eksklavą, EK pareigūnai atsakė teigiamai. Kadangi ES įvedė embargą visam rusiškam plienui, tai jis negali būti gabenamas į Kaliningradą per ES šalį narę Lietuvą.
Todėl Lietuvos geležinkeliai sustabdė tranzitą, o importas iš Kaliningrado srities sumažėjo perpus. Ir dar labiau turėtų sumažėti, nes prieš porą dienų pradėtos taikyti ir sankcijos alkoholiui, medienai, cementui, prabangos prekėms. Rusijos anglies embargas prasideda rugpjūtį.
Atsakydama, Rusija visų lygių politikų lūpomis grasina lietuviams pasekmėmis. O kadangi Lietuva yra NATO narė, tai Maskvos šūksniai turėtų būti suvokiami, kaip dar viena grėsmė prasidėti trečiajam pasauliniam karui“, – rašo lenkų dienraštis.
Ursula von der Leyen siekė deeskalacijos
Anot jų, Lietuva, nepaisant invazijos grėsmių, nekrūpčiojo. Tačiau Europos Komisija, tikriausiai spaudžiama, švelniai tariant, pernelyg atsargių valstybių narių, tokių kaip Vokietija, norėjo spausti stabdį.
Dokumentuose minimas „eskalavimo prevencijos“ klausimas ir mintis atblokuoti tranzitą per Lietuvą į Kaliningrado sritį. Iš Briuselio nutekėję pranešimai rodo, kad nuomonės dėl Lietuvos embargo pagrįstumo buvo paskelbtos nepasiklausus Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen nuomonės. O ji į rusų grasinimus žiūri rimtai ir todėl bando įtikinti lietuvius persigalvoti.
Europos Komisija nėra karo metui sukurta institucija. Jis teikia pirmenybę dialogui, kompromiso paieškai ir abipusių nuolaidų keliui. Pastatyti kitą pusę prie sienos nėra jos įprotis. Šis švelnus požiūris netinka Rusijai, kuri norą eiti į kompromisus laiko silpnumo ženklu.
„Von der Leyen teisi, branduolinės grėsmės negali būti vertinamos lengvai. Bet panikuoti dėl to taip pat nėra reikalo. Rusija grasino Suomijai ir Švedijai, bandydama jas atkalbėti nuo stojimo į NATO. Skandinavams vis dėlto pateikus prašymą prisijungti prie Aljanso, Rusija netikėtai nusprendė, kad problemos nėra.
Estijos premjerė Kaja Kallas sausį perspėjo ES lyderius, kad Rusija taiko šantažo taktiką prieš Vakarus. Ji mojuoja savo reikalavimais, tikėdamasi, kad įbauginusi partnerius pavyks ką nors laimėti. Tai Rusija daro ES atžvilgiu“ – rašo lenkų dienraštis.
Laikas diplomatiniam žaidimui, o ne nuolaidoms
Pasak jų, užuot pasidavus Rusijai ir spaudus Lietuvą, kad ši panaikintų tranzito į Kaliningradą embargą (kuris kyla dėl ES priimtų sankcijų), Komisija turėjo pradėti kietą diplomatinį žaidimą su Rusija.
Norite pristatyti anglį, plieną, medieną ir cementą į Kaliningradą? Atblokuokite Juodąją jūrą Ukrainos laivybai, išvalykite ją nuo minų. Leiskite laivams naudotis Odesos uostu Ukrainos grūdams eksportuoti. Tai yra esminis dalykas.
Rusija naudojasi karu Ukrainoje, kad sukeltų badą Azijoje ir Afrikoje. Ji blokuoja Ukrainos grūdų eksportą, vagia atsargas ir degina derlių, kad išprovokuotų humanitarinę katastrofą, kurios pasekmė gali būti dar viena migracijos krizė.
Tai nusikalstama veika. Tačiau Europos Sąjunga turėjo pranašumą tranzito į Kaliningradą embargo forma. Rusija nenorės leisti gabenti ukrainietiškų grūdų? Gaila, bet Kaliningrado gyventojams teks apsieiti be anglies ir degtinės.
Viskas pasikeitė po vasario 24 d. Turėtų pasikeisti ir Europos Sąjungos kalba Rusijos atžvilgiu. Rusijai turėtų prie to priprasti“, – rašo „Gazeta Wyborcza“.
DURNA ir baznycioje musa !
