Pasitelkę devynis Pietų pusrutulyje veikiančius radioteleskopus, mokslininkai padarė pačią ryškiausią iš juodosios skylės išmetamos medžiagos srovės nuotrauką.
Šioje nuotraukoje matyti dalis Paukščių Tako kaimynystėje esančios aktyviosios galaktikos Kentauro A, kurios centre slepiasi 55 milijonus kartų už Saulę masyvesnė juodoji skylė. Į ją krenta Kentauro A suformavusių dviejų susidūrusių galaktikų liekanos.
Šio Erlangeno - Niurnbergo universiteto (Vokietija) mokslininkų tyrimo rezultatus paskelbė žurnalas „Astronomy and Astrophysics". Pasak tyrėjų grupės vadovės Cornelia Mueller, nuotraukoje aiškiai matomą išmetamos kosminės medžiagos srovę paprastai galima pastebėti tais atvejais, kai materija patenka į juodosios skylės vidų. Pasak jos, mokslininkai dar nežino tokio reiškinio priežasties. Panašiai susiformavę dalelių srautai esą vaidina svarbų vaidmenį galaktikų raidoje, tačiau šie procesai dar menkai ištirti, rašo „Dailymail.co.uk“.
Galaktika Kentauro A, dar vadinama NGC 5128, yra Kentauro žvaigždyne už 12 milijonų šviesmečių nuo Paukščių Tako. Ji aiškiai matoma radijo bangų diapazone ir yra vienas didžiausių bei ryškiausių dangaus objektų, sakoma pranešime.
Ši galaktika yra tarp dviejų radijo bangas skleidžiančių sričių, kurių kiekvienos ilgis siekia apie 1 mln. šviesmečių. Šias sritis yra užpildžiusi iš juodosios skylės išmetama medžiaga. Mokslininkų teigimu, šis procesas vyksta maždaug trečdalį šviesos greičio siekiančia sparta.
Pasitelkus 9 Pietų pusrutulyje esančius radioteleskopus pavyko išdidinti vidinės Kentaruo A galaktikos dalies vaizdą. Pavienių teleskopų duomenys buvo išanalizuoti ir sujungti į vieną atvaizdą pasitelkus specialią programinę įrangą. Mokslininkams tokiu būdu pavyko gauti tokį ryškų vaizdą, tarsi jis būtų padarytas milžinišku optiniu teleskopu.
Šiame vaizdo siužete – žvilgsnis į juodąją Kentauro A skylę iš arčiau.
