Vėlyvas ir vėsus pavasaris daugumai šalies bitininkų nesukėlė tiek rūpesčių kaip žemdirbiams - po nešaltos žiemos atkutusios jų augintinės jau balandį vos pražydus medingiems augalams ėmė rinkti nektarą.
Vienas Lietuvos bitininkų sąjungos (LBS) lyderių dotnuviškis dr. Jurgis Račys pasidžiaugė, kad šis pavasaris buvo palankus bitėms. Gausiai sužydėjus sodams, kiaulpienėms ir žieminiams rapsams, jos iki valios prisirinko augalų žiedų sulčių.
Prognozėmis dalytis rizikinga
„Nepaisant ne itin šiltų dienų, išsilaikę sausesni pavasario orai suteikė puikią galimybę mūsų ratuotosioms sunešti medų ir
jau vienur gegužės pabaigoje, kitur birželio pradžioje prasidėjo pirmasis medkopis. O pirmasis medus labai vertingas, yra šviesios gintarinės spalvos, turi daug gerų, gydomųjų savybių. Džiugu, kad jo buvo sunešta nemažai, kai kam teko ir perteklių išimti. Neiškopus to medaus, jis korių akutėse sukietėja ir vėliau išimti kitą derlių būna sudėtinga“, - bičių augintojų kasdieniais rūpesčiais dalijosi J.Račys.
Paklaustas, kokių metų šiemet tikisi bitininkai, pašnekovas tik atsiduso - orai pastaraisiais metais tapo labai permainingi, sunkiai nuspėjami, tad prognozėmis dalytis rizikinga. Antai dar įsivyravus sausokiems balandžio ir gegužės orams bitės per tą laiką galėjo be didesnio vargo aplankyti pražydusius augalus, tačiau neseniai prasidėjusi drėgna ir vėsi vasara gerokai sumažino bičių aktyvumą.
Jeigu orai išliks vėsūs ir lietingi, bitininkams, aišku, turtingo medunešio nėra ko ir laukti. Antra vertus, bičių augintojams tikrą galvos skausmą sukėlė pernelyg anksti šį pavasarį pasireiškusi pavojinga bičių perų liga (puvinys). Deja, kaip teigė dr. J.Račys, kol kas efektyvesnių priemonių nuo šios ligos neatrasta, o negydant gali išmirti ištisos bičių šeimos.
Profesionalėja ir bitininkai
Remiantis oficialia statistika, Lietuvoje veikia kiek daugiau nei 10 tūkst. bitynų. LBS atstovo dr. J.Račio teigimu, didesnę dalį sudaro bitininkai mėgėjai, iš tos veiklos gaunantys tik papildomų pajamų. Bet jau daugėja ir profesionalių komercinių bitynų, savo ūkiuose įdiegusių naujas technologijas, leidžiančias sparčiau prisitaikyti prie sudėtingų rinkos pokyčių. Beje, tokių bitininkų šalyje tėra apie 12 procentų.
Atokaus Varėnos rajono Dubyčių kaime bitininkyste jau daugelį metų besiverčiantis Marijanas Bartkevičius taip pat džiaugėsi pirmuoju šių metų medunešiu. 35 bičių šeimas laikantis šeimininkas viliasi, kad šiemet, kaip ir pernai, iš vieno avilio bus galima išsukti apie 8 ar net 10 kilogramų medaus.
„Gyvenu tarp miškų, greta pelkėtos vietovės, tad ir mano bitelėms nektarą dažniausiai tenka rinkti iš laukinių ar miškinių augalų. Tiesa, šį pavasarį gausiai sužydėjo sodai, tai iš ten jos iki valios prisinešė medaus. Dalį to produkto pasilikau, o kitą realizuoju turguje“, - pasakojo ponas Marijanas.
Medų parduoda patys
Beveik pusšimtį bičių šeimų Bagaslaviškyje Širvintų rajone laikantis Gediminas Žilinskas tikėjosi šiemet sulaukti šiltesnių pavasario orų. Deja, dėl vėlyvo pavasario gerokai vėliau prasidėjo ir augalų vegetacija, tad ir bitelės užtruko...
Negana to, pasak G.Žilinsko, ilgiau be darbo išsisėdėjusios ratuotosios sušilus gegužės orams gerokai anksčiau pradėjo spiečius kelti. Anot senų žmonių, jei bitės per anksti ir gausiai ima kelti spiečius, palankių orų tais metais nesitikėk!
„Pirmąjį medų iškopiau tik birželio pradžioje, kai paprastai ankstesniais metais jo buvo galima paragauti ir gegužės antroje pusėje. Gaila, kad vos pražydus sodams užėjusi antroji šalnų banga praretino nemažą dalį obelų žiedų, tad mano augintinėms nektaro teko ieškoti medinguose augaluose ar pienėse. Gerai, kad dalį bityno spėjau perkelti prie grikių ir žieminių rapsų ploto, todėl ten tikiuosi gausesnio medaus derliaus“, - sakė G.Žilinskas.
Prityrusio bitininko teigimu, daugelis vartotojų itin noriai perka tamsesnį medų, kurį darbštuolės bitelės surenka iš pienių, liepų, taip pat kitų medingų augalų žiedų, o iš rapsų lauko suneštą įsiūlyti sunkiau, nors maistinėmis, gydomosiomis savybėmis jis nė kiek nenusileidžia. Pirkėjus, matyt, atbaido gerokai sukietėjusio, balsvą atspalvį įgavusio rapsų medaus prekinė išvaizda.
Prakalbus apie medaus supirkimo ir pardavimo kainas, bitininkai tikino, kad jos įvairiuose šalies regionuose yra skirtingos.
Dažnas bičių augintojas, pasak M.Bartkevičiaus, stengiasi medų parduoti pats, per turgavietes. Perparduoti per prekybos tinklus nenaudinga, nes jie siūlo žemas supirkimo kainas - vos 7 litus už kilogramą. Turguje be didesnio vargo patiems medų pavyksta parduoti ir už 13-15 litų. Beje, kaip sako bičių augintojai, brangiausias ekologinis medus - už kilogramą tenka pakloti nuo 16 iki 18 litų.
Širvintų krašto bitininkas G.Žilinskas taip pat įsitikinęs, kad nenaudinga savo produkciją kone pusvelčiui parduoti prekybininkams: „Turiu ištikimą savo pirkėjų būrį ir jiems sėkmingai viską parduodu. Likusį pernykštį medų realizuoju po 12 ar 14 litų, o šviežio pigiau kaip už 15 litų neparduosiu.“
Kęstutis Pranckevičius
