Daugiau kaip metus Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama žudikų gaujos byla, kurioje minimi ir anų laikų šešėlinio verslo atstovai – kaunietis Jonas Bielskis bei palangiškis Gediminas Jacka.
Ketvirtadienį vykusiame teismo posėdyje vienas teisiamųjų - 57 metų Viktoras Mula pareiškė, kad buvęs ne kartą pareigūnų terorizuojamas ir prievarta verčiamas pakeisti parodymus, o G. Jacka primygtinai prašė teismo nušalinti valstybinį kaltinimą palaikantį prokurorą Aleksandrą Kazakovą, kuris, anot palangiškio, su banditais rezgė keistus sandorius Policijos departamente.
Žudė banditus ir vaistininkes
Visi šioje byloje mimim kaltinamieji anksčiau yra teisti, kai kurie – ne kartą, 5 iš jų šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmes už kitus nusikaltimus.
Nusikaltimų užsakovu įvardijamas vyresnės kartos Kauno banditų lyderis J. Bielskis yra saugomas valstybės liudytojas, kurį laiką teikiantis parodymus prieš savo buvusius bendrus ir nusikaltimų vykdytojus. Todėl anuomet Kauno nusikaltėlių sluoksniuose garbingu žmogumi laikytas J. Bielskis kaskart teismo posėdžiuose pasirodo lydimas dviejų kaukėtų policijos darbuotojų.
Ne pirmą kartą teismo posėdžio pradžia vyksta už uždarų durų. Neatmetama, jog taip elgiasi J. Bielskį saugantys pareigūnai, kurie bando išvengti fotografų.
Kartu su pernai mįslingomis aplinkybėmis kalėjime mirusiu Sauliumi Skėriu, iki šiol už grotų laikomais S. Skėrio sūnumi Audriumi Skėriu, Ariku Pastuškovu, V. Mula, Šarūnu Juodžbaliu nusikaltimus daręs Markas Kardišauskas irgi teikia parodymus prieš savo buvusius bendražygius.
Dėl tokių aplinkybių M. Kardišauskas sėdi atskirame teismo suole apsuptas konvojaus pareigūnų.
1990 - 1992 metais šiauliečių S. Skėrio ir V. Mulos suburta gauja žudė ne tik verslininkus, bet ir jiems neįtikusius kitų gaujų atstovus.
Jie savo ginklus buvo nukreipę į Telšiuose sėkmingą verslą plėtojusį Hilarijų Sasnauską, kauniečių Ramaškinių gaujos veikėją Ramūną Kuzminą, pravarde Ramaškė, bet ir paprastus žmones.
Banditų aukomis yra tapusios ir dvi vaistininkės Šiauliuose.
Kiti aštuoni šios gaujos nariai yra kaltinami padarę lengvesnio pobūdžio nusikaltimus.
Tikino jautęs teisėsaugos spaudimą
„Mane daug kartų kalėjime lankė pareigūnai ir liepė Vilniaus teismui sakyti, kad aš su S. Skėriu, Š. Juodžbaliu kartu gerdavau pirtyse, o paskui planuodavau ir drauge darydavau nusikaltimus. Man buvo pasiūlyta, kad jei pradėsiu vykdyti 6-ų punktų programą, sulauksiu išskirtinių lengvatų. Jie pažadėjo, kad bus sumažinta bausmė, ją galėsiu atlikti Šiauliuose, o paskui ir sulaukti tam tikrų kompensacijų“, - ketvirtadienį Vilniaus apygardos teisme kalbėjo V. Mula, paprašytas prisiminti senais laikais padarytus nusikaltimus.
Praeityje su kriminaliniu pasauliu sietas verslininkas G. Jacka posėdžio pabaigoje teismo prašė nušalinti šioje byloje valstybinį kaltinimą palaikantį Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorą Aleksandrą Kazakovą.
„Mano žiniomis, prokuroras Kazakovas Policijos departamente buvo surengęs J. Bielskio susitikimą su kitais šioje byloje minimais asmenimis. Neatmetama, jog buvo derinami tam tikri veiksmai dėl poveikio kitiems kaltinamiesiems. Tarp jų, - ir man. Pareigūnams spaudžiant kitus kaltinamuosius buvo ištarta frazė: „G. Jacką pasodinti yra garbės reikalas“, - teismui pareiškė G. Jacka.
Penktadienį bus skelbiamas galutinis sprendimas dėl prokuroro A. Kazakovo nušalinimo šioje byloje.
Prašė apkalbėti ir A. Pastuškovą?
Teisme apklausiamas V. Mula kelis kartus painiojosi, vaizdavo neprisimenąs kai kurių svarbių nusikaltimų planavimo ir padarymo detalių. Jis aiškino sunkiai sergąs cukriniu diabetu. Tvirtino, kad keturis kartus per dieną turįs susileisti jam svarbaus insulino injekcijas.
Teismui V. Mula aiškino, kad iš jo reikiamų parodymų nusulaukę pareigūnai jį spaudė ne tik psichologiškai, bet ir vengdami suteikti jam gyvybiškai svarbius vaistus.
„Jie man sakė: „Arba tu nustipsi būdamas Ukmergės kalėjime arba būsi perkeltas į Lukiškes, kur gausi normalų maistą kaip ir kiti nuteistieji asmenys. Jie mane kelis kartus žiauriai mušė ir liepė prisipažinti nusikaltimais kurių nebuvau padaręs. Bet aš nenustipau ir likau gyvas!", - emocingai nusiteikęs šaukė V. Mula.
Kaltinamasis pareiškė, kad dar prieš keletą metų iš pareigūnų išgirdęs, kad buvo paprašytas į šią gaujos nusikaltimų bylą įtraukti ir buvusį Kauno Žaliakalnio mafijos autoritetą A. Pastuškovą.
„Prisipažinsiu, kol nebuvau pervertęs 130 tomų bylos tol nieko nesupratau, kas čia dedasi šioje byloje. Deja, su byla man buvo leista susipažinti tik prieš metus, - prisiminė V. Mula, - Maždaug 2005 metais per vieną apklausų pareigūnai man aiškiai pasakė: „Dabar tu užmiršk J. Bielskį, nes jis jau yra mūsų pusėje. Bet dar yra jo draugai – A. Pastuškovas, kiti, tad nuo tos dienos man nuolat į galvą buvo kalamos tų žmonių ir Pastuškovo žmonos pavardės. Anksčiau šių asmenų niekada neteko matyti. Kažkada labai seniai Palangoje esu iš toli matęs A. Pastuškovą, ir tai buvo vienintelis kartas kada aš mačiau šį žmogų savo akimis“.
Dirbo už dyką
V. Mula ne kartą teismo posėdžio metu pareiškė, kad visų nusikaltimų užsakovas buvęs J. Bielskis.
„Pamenu kartą S. Skėrys pareiškė, kad turįs gerą draugą iš Kauno, kuris pasidalins vertinga informacija apie tai, kuriuos žmones galima apiplėšti ir pagrobti“, - V. Mula prisiminė dieną, kai pirmąsyk išgirdo J. Bielskio vardą.
Neva šis netgi parūpinęs iš pažįstamo policininko dvi uniformas, kuriomis persirengę banditų gaujos nariai maždaug 1994-ųjų vasarį susiruošė apšvarinti R. Kuzmino žmonos Kristinos Kuzminienės namus.
„Apie ką konkrečiai kalbėdavosi S. Skėrys ir J. Bielskis, nežinau. Nes jie kaskart šnekėdavosi dviese. J. Bielskis buvo iš tų, kuris vengdavo bendrauti prie kitų žmonių akių. Žinau, kad S. Skėrys ne kartą važiuodavo į Kauną pas J. Bielskį. Nes S. Skėriui J. Bielskis buvo tarsi Caras imperatorius. Bet jis toks ir buvo mėgdavo nurodyti kitiems ir tikėdavosi greitų rezultatų“, - pareiškė V. Mula.
Nuvykę apiplėšti K. Kuzminienės buto banditai turėjo pagrobti 150 tūkst. JAV dolerių. Tačiau juodą darbą atlikęs V. Mula teismui pareiškė už atliktą darbą negavęs nė cento.
Nepilnametės - svarbesnės už reikalus
Teisėjų kolegijos, vadovaujamos pirmininko Ryšardo Skirtuno paprašytas prisiminti aplinkybes kaip V. Mula sužinojęs apie tai, kad pagrobus Žukovskij Zilber staiga netikėtai nuspręsta viską suversti G. Jackai, vyriškis pareiškė: „J. Bielskis visada visur skubėdavo. Stengdavosi trumpai šnekėti ir paslaptingai dingdavo. Tąsyk nepanorėjęs detalesnių paaiškinimų J. Bielskis pasakė, kad atsirado kažkokia kliūtis dėl Zilber pagrobimo, ir tada pirmą kartą buvo paminėta G. Jackos pavardė“, - pasakojo V. Mula.
Duodamas parodymus V. Mula prisiminė faktą, kai abu vyriškiai susitiko 1993-iųjų gruodį prie tuomet Kauno banditų pamėgtos kavinės „Apuokas“, esančios Tvirtovės alėjoje. Tą dieną autoįvykio metu buvo partrenktas kartu su jais susitikti turėjęs S. Skėrys, tačiau galiausiai V. Mula su J. Bielskiu sužalotąjį aplankė vienoje Kauno ligoninių.
Teisėjams abejones sukėlė V. Mulos pateiktos versijos. Į klausimą dėl kokių priežasčių pagrindiniu nusikaltimų organizatoriumi įvardijamas J. Bielskis kruopščiai suplanavęs nusikaltimą, tačiau lemiamą akimirką prašęs savo smogikų atsitraukti ir galiausiai paslaptingai pasišalinęs, V. Mula pateikė juoką teisme buvusiems žmonėms sukėlusią komišką versiją: „Galima būdavo suplanuoti stambiausius dalykus, bet kai J. Bielskis Laisvės alėjoje užkalbindavo žavias 16-metes, jis tą pačią akimirką viską užmiršdavo, pradingdavo ir po to jo niekas nesurasdavo".
