Gatvių apšvietimas – labai svarbi miestų infrastruktūros dalis. Tuo netrunkame įsitikinti rudenimis ir žiemomis, kai kelios šviesaus paros meto valandos prabėga darbovietėse ar mokymosi įstaigose, o į gatvę išeiname dar neprašvitus arba jau sutemus.
Apšviestomis gatvėmis saugiau ir greičiau vykstame į darbą ar grįžtame namo. O ką, jei gatves apšviestų ne įprasti gatvių žibintai, o elektros energijos nereikalaujantys natūralūs šviesos šaltiniai? Kas tai galėtų būti? Ogi paprasčiausi miestuose augantys medžiai.
Taivano mokslininkai siūlo galantišką idėją gatvių apšvietimo žibintus pakeisti švytinčiais medžiais. Tam pakaktų į gatvėse, parkuose, skveruose augančių medžių lapus implantuoti aukso nanodalelių. Tai priverstų lapus švytėti rausvai – tamsias gatves tokiu būdu būtų galima apšviesti be elektros energijos.
Išmoningasis taivaniečių sprendimas leistų pasiekti trigubą naudą: mažinti anglies junginių kiekį ore, mažinti išlaidas už elektros energiją ir mažinti didmiesčių naktinio dangaus „teršimą“ šviesa.
Idėją priversti medžius švytėti, kaip kad dažnai nutinka, mokslininkai „sučiupo“ atsitiktinai – mėgindami sukurti apšvietimo būdą, efektyvumu prilygstantį šviesos diodams, tačiau nereikalaujantį toksiškų medžiagų ir brangios žaliavos (šviesos diodų technologijos pagrindą sudaro brangiai kaštuojantys ir nuodingi fosforo milteliai).
„Šviesos diodai pakeitė tradicinius šviesos šaltinius, - pažymi išradimo idėjos autorius, profesorius Shih-Hui Chang. – Dabar kambariuose dažnai šviečia nebe kaitinamosios lemputės, o šviesos diodai, į kurių sudėtį įeina fosforo milteliai. Tačiau fosforas yra labai nuodingas ir brangus. Daktaras Yen-Hsun Wu pasiūlė idėją ieškoti kur kas mažiau toksiško apšvietimo sprendimų.“
Savo išvaizda jūrų ežius šiek tiek primenančios aukso nanodalelės, įskiepytos į augalų lapus, sukėlė rausvą pigmento chlorofilo, kuris normaliomis sąlygomis yra žalios spalvos, švytėjimą.
Aukso nanodalelės ne tik sukelia chlorofilo švytėjimą, bet pasižymi ir kitu papildomu privalumu – didina lapų chloroplastuose vykstančios fotozintezės apimtis. Tai reiškia, kad aukso nanodalelėmis „paskiepyti“ medžių lapai ne tik šviečia, bet ir absorbuoja daugiau anglies dvideginio.
Artimiausios gairės tobulinant išradimą – didinti sugalvotos bioliuminescencijos efektyvumą ir technologiją pritaikyti kitokiose biomolekulėse.
Saulius Žukauskas