Taip! Šeštadieninė „Gatvės muzikos diena“ greitai atėjo. Taip pat greitai, kaip ir praėjo. Nors ne viskas buvo pamatyta ir išgirsta, bet muzikos, įspūdžių ir geros nuotaikos dozė garantuota savaitei. O gal mums, kaip lietuviams, ir trumpiau.
Andriaus Mamontovo laiškas nardė internete jau kovo mėnesį. Tikras jis buvo ar ne, gali pasakyti tik pats maestro. Kaip bebūtų, jo inicijuota ir propaguota „Gatvės muzikos diena“ įvyko su dideliu palaikymu ir pritarimu. Beliko suskaičiuoti pliusus, minusus ir dalyvius.
Dienos dalyvių gaudymas prasidėjo nuo trankiosios roko grupės „Rebelheart“. Muzikantai prasitarė, kad patys jau seniai rezgė planus apie tokią šventę, tad džiaugiasi, kad idėja pagaliau išsipildė. Patys grupės nariai iš gatvės, tad grojimas gatvėje jiems ne naujiena – dar 1992 metais juos varydavo policija, tačiau muzikantų dvasia išliko, nepaisant jokių kliūčių. Nuo koncertų scenos jie grįžo į gatvę. Nors grįžo trumpam, bet su trenksmu ir minia pašėlo.
Du kukliai rotušės aikštėje sėdintys vaikinai prisistatė kaip „Kuchnia“. Gitaristas Ženia papasakojo, kad grupėje jie trys, tačiau sunku susiburti pagroti, nes nuolat yra kitų reikalų. Kaip bebūtų, Ženia tvirtino, kad jei nebūtų muzikantas, tai būtų botanikas.
Vaikų liaudiška kapela „Akmenėlis“ pribloškė savo išvaizda. Prie parduotuvės „Rimi“, šalia rotušės, įsikūrę trys muzikantai kabino žmonių žvilgsnius ir praeiviai, patys nesuprasdami kodėl, sulėtindavo žingsnius. „Akmenėlio“ vadovas Antanas Riapšas papasakojo, kad jie atvyko iš Mažeikių. Tai galima buvo atspėti iš akcento. Antanas taip pat sakė, kad dalyvauti atvyko, nes pamatė reklamą, o Mamontovas jam labai patinka. „Akmenėlį“ A. Riapšas įkūrė labai seniai, tačiau tenka vis atnaujinti, nes „gabūs vaikai, kuriuos susirandu, užauga ir išvažiuoja“. Du šiek tiek pasiutę vaikinai iš kapelos nuolat juokavo ir sutarė, kad jiems muzika – „linksmybių ir gyvybės šaltinis“. Tokius gyvybingus, laisvai besijaučiančius ir linksmus žmones, kaip „Akmenėlio“ nariai retai besutiksi šiais laikais. Gal jie visi gyvena Mažeikiuose?
Baltais kombinezonais apsitempusi komanda su Arnoldu Lukošiumi karutyje lakstė Pilies gatvėje ir linksmino praeivius. „Panelės svajonių komanda“ stebėjosi, jog žmonės jiems labai daug pinigų aukoja. „Turbūt to priežastis yra geriausias Europos šokėjas Lukošius“ – nusprendė vienas „Panelės“ žurnalistų. Nors svajonių komandai buvo labai karšta, malonios žmonių reakcijos ir plačios šypsenos suteikė jėgų ir šventė tęsėsi.
13 ir 14 metų berniukai iš M.K. Čiurlionio menų gimnazijos, pasivadinę „Street Cellos“ pirmą kartą gyvenime grojo gatvėje. Vilniaus gatvėje. Muzikantai tvirtino, kad gatvėje groti daug įdomiau, nes žmonės keičiasi, prieina tie, kurie susidomi ir klauso, kas nori. Taip pat jaunuoliai teigė, kad kiekvienas muzikantas turi teisę groti ten kur nori, net ir gatvėje. Jie buvo patenkinti ir piniginiais pasiekimais, kuriuos suaukojo malonūs žmonės. Suma viršijo 60 lt. Tai buvo jų svajonių riba.
Choro „Ąžuoliukas“ jungtinė jaunuolių grupė pritraukė minią žiūrovų parkelyje prie Šv. Kotrynos bažnyčios. Vyrai, sustoję mūru, skambiai traukė įvairias dainas, pritariant gitarai. Vienas dainininkų sakė, kad „labai malonu, kad tiek daug žmonių susirinko, nors tai tiesiog eilinė ąžuolų chebra daro tai, ką geriausiai moka ir mėgsta“. Jaunuoliai atrodė labai organiškai ir susidomėjimais jais nenuslūgdavo net per pertraukėles.
Vokiečių gatvėje pamišėliškai besielgiantis „Šviesoforų miškas“ pasiskelbė esantis „dainuojamoji revoliucija su Audrey Hepburn priešaky“ (video - žiūrėti į plakatą). Kad ir kaip buvo bandyta išsiaiškinti kas čia, kaip čia ir kodėl, nuėjo veltui. Beveik transo būsenoje buvę muzikantai (muzikantai?) kalbėjo apie tai, kad „Gatvės Muzikos Dienoje“ permažai kosmoso ir glamūro ir perdaug gitarų ir būgnų. O paklausti, kodėl dalyvauja šioje šventėje, atkirto: „nes pasauliui mūsų reikia“. Gal jie ir teisūs.
Pagal Crazy.lt DJ‘s, kuriuos sudaro DJ Yvez, DJ Richas, Futurick (bosinė gitara) ir Raminta (vokalas), muziką lingavo būrys žmonių ir stebėjo priešais pultą vykstančius dviejų ekstravagantiškų ponių šokius. Pirmąkart iš klubų ir vakarėlių Crazy.lt DJ‘s išlindo į gatvės šviesą ir liko patenkinti. DJ Yvez tvirtino, kad jiems labai malonu, kad susirinko šitiek daug žmonių ir kad jie galėjo prisidėti prie tokio idėjinio muzikinio projekto, nes jiems „muzika pati svarbiausia. Mes jos klausome ryte ir vakare, mašinoje, darbe ir klube. Visą laisvą laiką skiriame muzikai.“
