Kovo 17-ąją prie Vyriausybės vyks protesto akcija, kurią siekiama atkreipti dėmesį į švietimo problemas lenkiškose mokyklose, Lietuvos lenkus ypač neramina naujoji Švietimo įstatymo redakcija. Prieš protesto prisideda ir švietimo profesinė sąjunga, vadovaujama pirmininko A. Jurgelevičiaus.
Itin daug diskusijų kelia ir vienos iš Lenkijoje veikiančių radikalių organizacijų noras prisidėti prie protesto. Lenkų tautininkų organizacijos akcija „Marsz Niepodległości“ („Nepriklausomybės maršas“) socialiniame tinkle „Facebook“ organizuoja kelionę į Vilnių ir ragina vykti ne tik apžiūrėti miesto, bet ir „palaikyti lenkišką švietimą“.
Iki minėto protesto likus vos keletui dienų, viešojoje erdvėje imta diskutuoti apie tai, kad data protestui pasirinkta neatsitiktinai, o sąmoningai bandant priminti Lietuvai itin skaudžiai atsiliepusius istorinius įvykius – 1938-ųjų kovo 17-ąją Lenkija Lietuvai įteikė ultimatumą ir netrukus užėmė Vilnių.
Kai kurie politikai bandė užkirsti kelią tokios protesto akcijos organizavimui: Kovo 11-osios akto signataras Romualdas Ozolas išplatino viešą kreipimąsi į šalies vadovus, kuriame prašė imtis priemonių, kad „provokacinis Lenkijos ultimatumo Lietuvai metinių minėjimo Vilniuje renginys“ nebūtų rengiamas. Tiesa, patys akcijos autoriai teigia, kad ši data pasirinkta dėl to, jog prieš metus būtent kovo 17 d. buvo priimtas prieštaringai vertinamas naujasis Švietimo įstatymas.
Naujienų portalas „Balsas.lt“ sostinės gatvėse kalbino praeivius ir domėjosi, ką šie mano apie būsimą akciją.
